Istorikas Stanislovas Budraitis (dešinėje) - idėjos įamžinti 1863 metų sukilimą Kyvonyse autorius - drauge su iškilmių koordinatore, Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vyriausiąja specialiste (paveldosaugininke) Laura Kirtikliene.
Balandžio 25 dieną į Kyvonis (Zibalų seniūnija) suvažiavo daugybė žmonių iš aplinkinių seniūnijos kaimų, iš Šešuolių, Musninkų, Gelvonų, Širvintų, Ukmergės, Vilniaus ir kitų vietovių. Tądien Kyvonių kaime buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas 1863 metų sukilimo 150 metų jubiliejui paminėti. Iškilmėse dalyvavo gausus būrys švietimo ir kultūros darbuotojų, Širvintų rajono ir Zibalų seniūnijos vadovai, Zibalų parapijos kunigas Marius Talutis, Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos šauliai, Zibalų pagrindinės, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos ir Gelvonų vidurinės mokyklos mokiniai, koncertavo Nijolės Vitkauskaitės vadovaujamas Širvintų kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“.
Padėkota rėmėjams ir talkininkams
Kyvoniškių Natalijos ir Juozo Kilijonų žemėje pastatytas didžiulis lauko akmuo ir ant jo įkomponuotas didingas kryžius-saulutė buvo apšviesti pavasarinės saulės spindulių. Ant akmens iškaltos sidabro spalvos raidės skelbė: „Už jūsų ir mūsų laisvę! 1863 metų sukilimui atminti.“ Iškilmių vedėja ir scenarijaus autorė Rasa Rybkienė – Kultūros centro specialistė – supažindino su 1863-1864 metų valstiečių sukilimo istorija. Ji paminėjo, kaip sukilimas įamžintas ir sukilėliai pagerbti įvairiose Lietuvos vietose: Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatytas paminklinis akmuo, Šventybrastyje (Kėdainių rajonas) yra Sukilėlių slėnis ir kapinės, Sukilėlių kalnelį turi Šiauliai, 1863 metų sukilėliams atminti pastatytas paminklas Panevėžyje. Iškilmių vedėja pasidžiaugė, kad dabar ir Širvintų kraštas galės didžiuotis turėdamas paminklą šiam sukilimui atminti.
Iškilmių dalyviams buvo pristatyti žmonės, žiniomis ir darbais prisidėję prie iš Širvintų ir Ukmergės krašto kilusių sukilėlių atminimo įamžinimo. Pačios idėjos autorius yra Šešuoliuose gyvenantis istorikas, kraštotyrininkas, „Ukmergės žinių“ neetatinis korespondentas Stanislovas Budraitis. Jam talkino, istorinius faktus tikrino ir apibendrino Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojai Jonas Stankevičius ir Romualdas Mikalajūnas. Paminkliniu akmeniu pasirūpino mokytoja Edita Rutkauskienė. Ji su vyru Antanu Rutkausku padovanojo didžiulį lauko riedulį, kurį surado savo valdose Špokiškių kaime (Gelvonų seniūnija). Iš Špokiškių į Kyvonis akmenį atgabeno VĮ „Automagistralė“, vadovaujama Česlovo Mažuolio ir Vladislovo Molio. UAB „Širvintų komunalinis ūkis“, vadovaujamas Dangero Pečiulio, sutvarkė aplinką, atminimo lentą pagamino Vladas Aliukonis, kryžių – saulutę nukalė Povilas Malinauskas (vyresnysis). Paminklą savo žemėje pastatyti leido Natalija ir Juozas Kilijonai. Visiems jiems – rėmėjams ir talkininkams – Širvintų rajono vadovai įteikė padėkas.
Kyvonių kaime atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo, skirtas 1863 metų sukilimo 150 metų jubiliejui paminėti. Iškilmėse koncertavo Nijolės Vitkauskaitės vadovaujamas Širvintų kultūros centro folklorinis ansamblis „Gojus“.
Paminklinį akmenį pašventinęs Zibalų parapijos kunigas Marius Talutis pasiūlė atvykusiems susikaupti maldai, kreipėsi į gausiai susirinkusią jaunuomenę, ragino puoselėti blaivybę, iškelti kryžių ne tik savo sodyboje, bet ir širdyje. Iškilmėse kalbėjęs Vilniaus universiteto profesorius Aleksejus Luchtanas pažymėjo Širvintų krašto unikalumą, susirinkusius pasveikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas bei Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius.
Įdomių istorinių faktų apie Kyvonis pateikė mokytojas Jonas Stankevičius
Daugiau nei už 4 kilometrų nuo Zibalų įsikūręs Kyvonių kaimas senovėje nebuvo užmirštas Dievo ir žmonių kampelis. Šešuolių girios kaimynystėje esantis kaimas buvo strategiškai gana patogi vieta. Iškilmėse kalbėjusio ir labai daug įdomių istorinių faktų pateikusio mokytojo Jono Stankevičiaus teigimu, Kyvonyse prieš 150 metų buvo gana gerai įrengta sukilėlių stovykla, netgi kalvę ginklams lydyti ir taisyti turėjo. Iš sukilėlių stovyklos buvo siunčiami agentai, kurie kvietė aplinkinių Širvintų ir Ukmergės rajonų kaimų vyrus prisijungti prie sukilėlių būrio, tai daryti ragino netgi kunigai šventadienių mišiose. Panorę prie sukilėlių prisijungti vyrai privalėjo atsinešti dalgį, kirvį, šakes bei maisto, kurio pakaktų 5 dienoms.
1863 metų balandžio 30 dieną Kyvonyse įsikūrusius sukilėlius aptiko kazokų būrys. Mūšis tęsėsi 3 valandas, per 100 vyrų buvo nužudyta, likę gyvi išblaškyti. Po kelių dienų per 80 vyrų vėl susivienijo ir patraukė į Labanoro girią. Tenai keliaudami, užsuko į Širvintas, labai išgąsdino miestelio carinę valdžią. Deja, prie Giedraičių iš Kyvonių keliavusių sukilėlių būrys žuvo. Istorikas Jonas Stankevičius pažymėjo, jog 1863 metų sukilimo reikšmė didžiulė: žmonės vienijosi ir apgynė laisvę, lygybę, tikėjimą. Istoriko teigimu, ypač vieningi buvo Kiauklių krašto žmonės, prieš 150 metų du mėnesius dieną ir naktį saugoję Kiauklių bažnyčią nuo kazokų išpuolių.
Įdomių istorinių faktų pateikė Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokytojas Jonas Stankevičius.
Mokytojas Jonas Stankevičius paaiškino, kodėl paminklinis akmuo pastatytas būtent Kyvonių kaime. Pasak kalbėtojo, Kyvonys rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1775 metais. Senieji žemėlapiai rodo, kad čia tikrai buvo toks kaimas, kad čia stovėjęs netgi palivarkas. Seniausias kaimo gyventojas Jokubauskas, gimęs 1915 metais, yra pasakojęs, kad už puskilometrio esančioje girioje yra žvyrduobės, jose ilgai dar būdavo randama žmonių kaulų. Manoma, kad ten galėjo būti palaidoti mūšyje su kazokais žuvę sukilėliai. Jonas Stankevičius pažymėjo, jog, išanalizavus įvairius istorinius šaltinius, paminkliniam akmeniui parinkta tinkamiausia vieta.
* * *
Rasa Rybkienė, iškilmių vedėja, renginį baigė gražiais ir prasmingais Paberžės bažnyčios klebono Tėvo Stanislovo žodžiais. Pavasarinės saulės nušviestuose mąsliuose žmonių veiduose švytėjo džiaugsmas. Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė po iškilmių sakė, jog surengta labai graži šventė ir tikrai reikalinga žmonėms, ji parodė krašto žmonių susitelkimą kilniems ir prasmingiems darbams. Atvykusieji į Kyvonis skirstytis neskubėjo: vieni dėjo gėles prie paminklo, fotografavosi, kiti šnekučiavosi, linkėjo vieni kitiems gražaus pavasario.
Romas Zibalas
