Skaityta:
1 065
J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas: „Tik žmonės, dirbantys pagal pašaukimą, yra laimingi.“
Balandžio 11 dieną, pirmadienį, Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje lankėsi Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Kartu su juo atvyko Kurijos kancleris Gediminas Tamošiūnas, Širvintų dekanato dekanas Leonas Klimas (aptarnaujantis ir Bagaslaviškio parapiją). J. E. Vyskupas atliko kanoninę parapijos vizitaciją, kuri pagal Katalikų Bažnyčios teisę numatoma kas penkerius metus. Toks apsilankymas padeda vyskupui geriau susipažinti su parapijos bendruomenės gyvenimu, sustiprinti jos tikėjimą, pasidalyti sunkumais ir džiaugsmais. Vizitacijos metu vyskupas ne tik susitinka su žmonėmis, tačiau susipažįsta su esama parapijos padėtimi, dokumentais, finansine būkle, ūkiniais reikalais, sielovada parapijoje. Žinoma, vyskupas gali ir dažniau atvažiuoti į parapiją įvairiomis progomis. Ganytojas pažadėjo atvažiuoti į Bagaslaviškio Dievo namus – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, balandžio 24 dieną, sekmadienį, ir pakvietė visus ateiti ir kartu pasimelsti.
Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Ivanauskas taip pat lankėsi Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje, susitiko su mokyklos bendruomene. Mokyklos direktorius Pranas Kamienas, pristatydamas mokyklą bei jos istoriją, pasidžiaugė, kad iš šio krašto kilę daug iškilių žmonių: diplomatas, žurnalistas, rašytojas Ignas Šeinius, skulptorius, pasakorius Ipolitas Užkurnys, poetas, prozininkas ir vertėjas Juozas Kruminas, čia gyveno poetas kunigas Silvestras Gimžauskas ir kt. Mokiniai svečius pasveikino giesme, malda ir geru žodžiu.
Dėkodamas už pakvietimą garbingas svečias pabrėžė, kad kiekvienam žmogui jo mokykla, jo mokytojai visuomet yra gražūs ir išlieka visam gyvenimui, mokykla yra, pasak J. Biliūno, šviesus laimės žiburys, šviečiantis žmonėms, ir darosi labai liūdna, kada tokie žiburiai užgęsta – kada uždaromos mokyklos, kada tik geltoni autobusiukai pravažiuoja. Pasak vyskupo, demografinė padėtis Lietuvoje yra labai sudėtinga, valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį šeimai, mamoms, auginančioms vaikus, kad mokykloms nereikėtų spręsti dilemą, iš kur susirinkti mokinių.
„Jau senai norėjau atvažiuoti į jūsų parapiją, nes, kaip liudija visa mūsų 90 metų Kaišiadorių parapijos istorija, nuo senų laikų šis kraštas yra davęs labai daug iškilių žmonių, nusipelniusių Lietuvai. Šita parapija visą laiką buvo pati pamaldžiausia, čia gyveno ir gyvena žmonės, kuriems Dievas yra labai arti. Net pats miestelio pavadinimas apie tai kalba – slavų kalba „Bogu slavit“ reiškia „Dievą garbinti“. Žmonių buvo toks gilus tikėjimo pajautimas, kad net savo miesteliui išrinko šitokį vardą. Lietuvoje pavadinimų susijusių su tikėjimu yra nedaug, o jūsų – pats gražiausias ir prasmingiausias. Nesvarbu, kad tai ne lietuvių kalba, Dievui visos kalbos yra vertingos“, – kalbėjo J. E. vyskupas Jonas Ivanauskas.
Šiais metais labai arti Lietuvos vyks Pasaulio jaunimo dienos. Anksčiau jos būdavo labai toli – Sidnėjuje, Toronte, Rio de Žaneire, o šiais metais – Krokuvoje. Renginys vyks savaitę: birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Planuojama, kad atvyks apie 2-3 milijonus jaunų žmonių iš viso pasaulio. Iš Širvintų dekanato jaunimas taip pat ketina važiuoti, vyskupas pakvietė į kelionę ir bagaslaviškiečius, nes tai labai gera patirtis jaunimui, proga pakeliauti, atrasti, pažinti.
Popiežius Pranciškus yra paskelbęs Šventuosius Gailestingumo metus, kurie prasidėjo praėjusių metų Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, gruodžio 8-ąją, ir bus švenčiami iki šių metų Kristaus Karaliaus iškilmės, 2016 m. lapkričio mėnesio 20 dienos.
Ta proga kiekvienos vyskupijos katedroje atidarytos durys, žmonės gali aplankyti papuoštą koplyčią, pamatyti gražų Gailestingojo Jėzaus paveikslą, yra šventųjų relikvijos. Vyskupas pakvietė mokytojus ir mokinius šiais metais apsilankyti Kaišiadorių vyskupijos katedroje. Mokiniai svečiui uždavė įdomių klausimų.
– Kiek Jums buvo metų, kada pajautėte kunigystės pašaukimą?
– Gimęs ir augęs Kaune, tarybiniais laikais rengtis Pirmajai Komunijai buvo draudžiama. Mes gyvenome daugiabučiame name ir mus Pirmajai Komunijai ruošė viena vienuolė. Tėveliai buvo tikintys žmonės, mes kas savaitę dalyvaudavome mišiose Kristaus prisikėlimo parapijoje Žaliakalnyje. Tada man buvo 10 metų. Kartą vienuolė, kalbėdama apie kunigystę, paklausė, ar norėtų kas nors ateityje tapti kunigu. Mokymai vyko mūsų bute, todėl jaučiausi drąsiausiai ir atsakiau, kad aš tai tikrai nebūsiu, nes kunigus persekioja, sodina į kalėjimus, o kuris vaikas nori į kalėjimą? Vienuolė atsakė vienu sakiniu, kuris palietė mano širdį ir nukreipė kunigystės keliu: „Būti Jėzaus draugu, kai viskas gerai, kada visi nori su juo nusifotografuoti, yra lengva, o kada jį persekioja, kada jis nėra populiarus, būtent tada reikia būti drąsiam.“ Nuo tos akimirkos man tapo aišku, kad mano kelias yra būtent kunigystė. Po to baigiau mokyklą, atitarnavau kariuomenėje, įstojau į Kauno kunigų seminariją, baigiau, studijavau Romoje, grįžęs pradėjau dirbti katalikų teologijos fakultete Vytauto Didžiojo universitete, dirbu Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijose.
– Ar esate iškrėtęs išdaigų mokykloje?
– Visais laikais vaikai buvo linksmi ir judrūs, nes jiems viskas įdomu. Mano vaikystės metais mokykla buvo šiek tiek kitokia. Mes labai mėgdavome sportuoti, per pertraukas žaisdavome futbolą, stalo tenisą ir dažnai vėluodavome į pamokas, ypač užsižaisdavome per kūno kultūros pamokas ir negirdėdavome skambučio kitai pamokai. Mokytojai pykdavo: „Tai ką negirdėjote skambučio?“
– Ar kada nors suabejojote savo pašaukimu?
– Savo pašaukimu tikrai niekada nesu abejojęs, kadangi jis brendo nuo vaikystės. Žinoma, kada atėjo laikas daryti sprendimą, ilgai galvojau, ar tai mano kelias, nes gyvenime tai yra didelė atsakomybė. Visada jaučiau, kad esu reikalingame kelyje. Mano kelias į kunigystę, kaip ir kitų žmonių pašaukimai, labai individualūs, ir tik žmonės, dirbantys pagal pašaukimą, yra laimingi. Sunku dirbti nemėgstamą darbą, kuris nėra prie širdies.
– Kuri pamoka buvo Jūsų nemėgstamiausia?
– Mokytis man visada patiko. Galiu pasakyti, kad tokių nemėgstamų dalykų mokykloje nebuvo. Istorijos dėstymas tais laikais buvo ideologizuotas, tačiau labai patiko Lietuvos istorija, ir šiandien ji man labai arti širdies. Labai įdomios būdavo geografijos mokytojo pamokos, auklėtoja dėstė matematiką ir sugebėjo perduoti meilę matematikai. Nors atrodo, kad tai labai sausas mokslas, tačiau ji vertinga visose žmogaus veiklos srityse. Visi mokytojai buvo puikūs žmonės, ir tokių nemėgstamų dalykų nebuvo, gal sunkiau buvo mokytis organinės chemijos.
– Ar reikia daug mokytis norint tapti kunigu?
– Visose srityse reikia mokytis daug, norint turėti žinių ir būti geram tos srities specialistui. Ypač daug pastangų ir gebėjimų reikalauja studijos užsienyje, kurios vyksta ne lietuvių kalba. Norint tapti kunigu mokytis reikia daug.
Remigijus Bonikatas
923 – Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai Jo Ekscelencijai vyskupui gieda giesmę „Viešpats pakrantėj stovėjo“.
930 – Su mokyklos bendruomene kalbasi J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.
943 – J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas mokiniams dovanoja maldas Pivašiūnų Marijai ir Dievo Tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui.
947 – Garbingas svečias lankėsi Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos buities ir mokyklos istorijos muziejuose.
949 – Lietuvių kalbos mokytoja Roma Vareikienė supažindina Jo Ekscelenciją su Igno Šeiniaus muziejaus eksponatais.
Su mokyklos bendruomene kalbasi J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.
Balandžio 11 dieną, pirmadienį, Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijoje lankėsi Jo Ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Kartu su juo atvyko Kurijos kancleris Gediminas Tamošiūnas, Širvintų dekanato dekanas Leonas Klimas (aptarnaujantis ir Bagaslaviškio parapiją). J. E. Vyskupas atliko kanoninę parapijos vizitaciją, kuri pagal Katalikų Bažnyčios teisę numatoma kas penkerius metus. Toks apsilankymas padeda vyskupui geriau susipažinti su parapijos bendruomenės gyvenimu, sustiprinti jos tikėjimą, pasidalyti sunkumais ir džiaugsmais. Vizitacijos metu vyskupas ne tik susitinka su žmonėmis, tačiau susipažįsta su esama parapijos padėtimi, dokumentais, finansine būkle, ūkiniais reikalais, sielovada parapijoje. Žinoma, vyskupas gali ir dažniau atvažiuoti į parapiją įvairiomis progomis.
Ganytojas pažadėjo atvažiuoti į Bagaslaviškio Dievo namus – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią – balandžio 24 dieną, sekmadienį, ir pakvietė visus ateiti ir kartu pasimelsti.
Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Ivanauskas taip pat lankėsi Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje, susitiko su mokyklos bendruomene. Mokyklos direktorius Pranas Kamienas, pristatydamas mokyklą bei jos istoriją, pasidžiaugė, kad iš šio krašto kilę daug iškilių žmonių: diplomatas, žurnalistas, rašytojas Ignas Šeinius, skulptorius, pasakorius Ipolitas Užkurnys, poetas, prozininkas ir vertėjas Juozas Kruminas, čia gyveno poetas kunigas Silvestras Gimžauskas ir kt. Mokiniai svečius pasveikino giesme, malda ir geru žodžiu.
Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai Jo Ekscelencijai vyskupui gieda giesmę „Viešpats pakrantėj stovėjo“.
Dėkodamas už pakvietimą garbingas svečias pabrėžė, kad kiekvienam žmogui jo mokykla, jo mokytojai visuomet yra gražūs ir išlieka visam gyvenimui, mokykla yra, pasak J. Biliūno, šviesus laimės žiburys, šviečiantis žmonėms, ir darosi labai liūdna, kada tokie žiburiai užgęsta – kada uždaromos mokyklos, kada tik geltoni autobusiukai pravažiuoja. Pasak vyskupo, demografinė padėtis Lietuvoje yra labai sudėtinga, valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį šeimai, mamoms, auginančioms vaikus, kad mokykloms nereikėtų spręsti dilemos, iš kur susirinkti mokinių.
„Jau senai norėjau atvažiuoti į jūsų parapiją, nes, kaip liudija visa mūsų 90 metų Kaišiadorių parapijos istorija, nuo senų laikų šis kraštas yra davęs labai daug iškilių žmonių, nusipelniusių Lietuvai. Šita parapija visą laiką buvo pati pamaldžiausia, čia gyveno ir gyvena žmonės, kuriems Dievas yra labai arti. Net pats miestelio pavadinimas apie tai kalba – slavų kalba „Bogu slavit“ reiškia „Dievą garbinti“. Žmonių buvo toks gilus tikėjimo pajautimas, kad net savo miesteliui išrinko šitokį vardą. Lietuvoje pavadinimų susijusių su tikėjimu yra nedaug, o jūsų – pats gražiausias ir prasmingiausias. Nesvarbu, kad tai ne lietuvių kalba, Dievui visos kalbos yra vertingos“, – kalbėjo J. E. vyskupas Jonas Ivanauskas.
Šiais metais labai arti Lietuvos vyks Pasaulio jaunimo dienos. Anksčiau jos būdavo labai toli – Sidnėjuje, Toronte, Rio de Žaneire, o šiais metais – Krokuvoje. Renginys vyks savaitę: birželio pabaigoje – liepos pradžioje. Planuojama, kad atvyks apie 2-3 milijonus jaunų žmonių iš viso pasaulio. Iš Širvintų dekanato jaunimas taip pat ketina važiuoti, vyskupas pakvietė į kelionę ir bagaslaviškiečius, nes tai labai gera patirtis jaunimui, proga pakeliauti, atrasti, pažinti.
J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas mokiniams dovanoja maldas Pivašiūnų Marijai ir Dievo Tarnui arkivyskupui Teofiliui Matulioniui.
Popiežius Pranciškus yra paskelbęs Šventuosius Gailestingumo metus, kurie prasidėjo praėjusių metų Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, gruodžio 8-ąją, ir bus švenčiami iki šių metų Kristaus Karaliaus iškilmės, 2016 m. lapkričio mėnesio 20 dienos.
Garbingas svečias lankėsi Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinės mokyklos buities, mokyklos istorijos ir Igno Šeiniaus muziejuose.
Ta proga kiekvienos vyskupijos katedroje atidarytos durys, žmonės gali aplankyti papuoštą koplyčią, pamatyti gražų Gailestingojo Jėzaus paveikslą, yra šventųjų relikvijos. Vyskupas pakvietė mokytojus ir mokinius šiais metais apsilankyti Kaišiadorių vyskupijos katedroje. Mokiniai svečiui uždavė įdomių klausimų.
– Kiek Jums buvo metų, kada pajautėte kunigystės pašaukimą?
– Gimęs ir augęs Kaune. Tarybiniais laikais rengtis Pirmajai Komunijai buvo draudžiama. Mes gyvenome daugiabučiame name ir mus Pirmajai Komunijai ruošė viena vienuolė. Tėveliai buvo tikintys žmonės, mes kas savaitę dalyvaudavome mišiose Kristaus prisikėlimo parapijoje Žaliakalnyje. Tada man buvo 10 metų. Kartą vienuolė, kalbėdama apie kunigystę, paklausė, ar norėtų kas nors ateityje tapti kunigu. Mokymai vyko mūsų bute, todėl jaučiausi drąsiausiai ir atsakiau, kad aš tai tikrai nebūsiu, nes kunigus persekioja, sodina į kalėjimus, o kuris vaikas nori į kalėjimą? Vienuolė atsakė vienu sakiniu, kuris palietė mano širdį ir nukreipė kunigystės keliu: „Būti Jėzaus draugu, kai viskas gerai, kada visi nori su juo nusifotografuoti, yra lengva, o kada jį persekioja, kada jis nėra populiarus, būtent tada reikia būti drąsiam.“ Nuo tos akimirkos man tapo aišku, kad mano kelias yra būtent kunigystė. Po to baigiau mokyklą, atitarnavau kariuomenėje, įstojau į Kauno kunigų seminariją, baigiau, studijavau Romoje, grįžęs pradėjau dirbti katalikų teologijos fakultete Vytauto Didžiojo universitete, dirbu Vilniaus ir Kauno kunigų seminarijose.
– Ar esate iškrėtęs išdaigų mokykloje?
– Visais laikais vaikai buvo linksmi ir judrūs, nes jiems viskas įdomu. Mano vaikystės metais mokykla buvo šiek tiek kitokia. Mes labai mėgdavome sportuoti, per pertraukas žaisdavome futbolą, stalo tenisą ir dažnai vėluodavome į pamokas, ypač užsižaisdavome per kūno kultūros pamokas ir negirdėdavome skambučio kitai pamokai. Mokytojai pykdavo: „Tai ką, negirdėjote skambučio?“
– Ar kada nors suabejojote savo pašaukimu?
– Savo pašaukimu tikrai niekada nesu abejojęs, kadangi jis brendo nuo vaikystės. Žinoma, kada atėjo laikas daryti sprendimą, ilgai galvojau, ar tai mano kelias, nes gyvenime tai yra didelė atsakomybė. Visada jaučiau, kad esu reikalingame kelyje. Mano kelias į kunigystę, kaip ir kitų žmonių pašaukimai, labai individualūs, ir tik žmonės, dirbantys pagal pašaukimą, yra laimingi. Sunku dirbti nemėgstamą darbą, kuris nėra prie širdies.
– Kuri pamoka buvo Jūsų nemėgstamiausia?
– Mokytis man visada patiko. Galiu pasakyti, kad tokių nemėgstamų dalykų mokykloje nebuvo. Istorijos dėstymas tais laikais buvo ideologizuotas, tačiau labai patiko Lietuvos istorija, ir šiandien ji man labai arti širdies. Labai įdomios būdavo geografijos mokytojo pamokos, auklėtoja dėstė matematiką ir sugebėjo perduoti meilę matematikai. Nors atrodo, kad tai labai sausas mokslas, tačiau ji vertinga visose žmogaus veiklos srityse. Visi mokytojai buvo puikūs žmonės, ir tokių nemėgstamų dalykų nebuvo, gal sunkiau buvo mokytis organinės chemijos.
– Ar reikia daug mokytis norint tapti kunigu?
– Visose srityse reikia mokytis daug, norint turėti žinių ir būti geram tos srities specialistui. Ypač daug pastangų ir gebėjimų reikalauja studijos užsienyje, kurios vyksta ne lietuvių kalba. Norint tapti kunigu, mokytis reikia daug.
Remigijus Bonikatas
Skaitytojų įvertinimas
0
(0 įvert.)
