Rasos šventė Kernavėje
Širvintų kultūros centro kasmet rengiama Rasos šventė Kernavės archeologinėje vietovėje atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.
Birželio 23-24 d. Lietuvos žmonės ir svečiai buvo pakviesti švęsti jau daugiau nei pusę amžiaus Kernavėje puoselėjamą gaivališką vidurvasario šventę – Rasas drauge!
Miestelyje jau 12 val. pradėjo šurmuliuoti Amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo puoselėtojų mugė, o pagrindiniai įvykiai laukė ant piliakalnių. Čia būriavosi apeigų atlikėjai, folkloro ansambliai, tradicinės kapelos.
Apeiginė dalis prasidėjo kupoliavimu su žolininke Pajautos slėnyje, vainikų pynimu, žolynų burtais ir arbata.
20 val. buvo pagerbti apeiginiai vartai Pilies kalno papėdėje, netruko įsisukti apeiginiai rateliai, žaidimai, viena kitą keitė folkloro ansamblių programos ant Pilies kalno. Atlikus Saulės laidos apeigą ant Pilies kalno, Aukuro kalno papėdėje buvo įdegtas aukuras, o paskui uždegtas Didysis laužas ir stebulės ant piliakalnių.
Prieš vidurnaktį įsismarkavo naktišokiai ant Pilies kalno, o vidurnaktį norintys buvo pakviesti plukdyti vainikus Neries upe. Sulaukę 3 val., galėjo iki valiai pasismaginti šokinėdami per laužą ant Pilies kalno, o 4.30 val. pasveikinta tekanti saulė sveikinimas ir praustasi pirmąja rasa ant Mindaugo sosto piliakalnio ir Pajautos slėnyje.
Širvintų KC inf.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
