Dažnas patvirtins, jog Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija yra pavyzdinis modelis, kaip reikėtų tvarkyti mokyklų tinklą.
Puikus darinys – tokia mokykla, kur yra ikimokyklinės įstaigos su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėmis, integruoti specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, yra pagrindinio ugdymo klasės ir ilgoji gimnazija, viena administracija naudoja visus išteklius tiek pedagogų, tiek ūkio, tiek švietimo pagalbai teikti. Kai vienoje mokykloje mokosi vaikai nuo 1 iki 12 klasės, kai juos moko tie patys mokytojai, nenuostabu, kad rezultatų pasiekiama gerokai geresnių nei tokiose mokyklose, kur nuolat vyksta mokinių ir mokytojų kaita.
Vertėtų priminti, jog Musninkų Alfonso Petrulio gimnaziją žurnalas „Reitingai“ geriausiųjų 50-tuke už 2021 metų rezultatus paminėjo net penkiskart. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija užima 6 vietą tarp geriausiai anglų kalbos egzaminui rengiančių Lietuvos mokyklų, 6 vietą tarp geriausiai istorijos egzaminui rengiančių, 12 vietą tarp geriausiai biologijos egzaminui rengiančių, 30 vietą tarp geriausiai lietuvių kalbos egzaminui rengiančių mokyklų, 46-47 vietomis dalijasi su kitomis šalies mokyklomis tarp geriausiai chemijos egzaminui rengiančių Lietuvos mokyklų.
Apie šiandienos iššūkius mintimis pasidalyti sutiko Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos direktorė Palmira Kvietkauskienė.
-Jūsų gimnazijoje vykdomas ir ikimokyklinis, ir pradinis, ir vidurinis ugdymas. Koks tokios sistemos privalumas?
-Iš tiesų mūsų gimnazijoje vykdomas visų pakopų ugdymas. Turime unikalią galimybę auginti ir lydėti vaiką mokslo keliu nuo ikimokyklinuko iki abituriento. Mes stebime, kaip žmogus auga, keičiasi jo supratimas apie pasaulį, ne tik stebime, bet ir aktyviai prisidedame prie jo raidos. Mums mūsų mokiniai – ne laikini pakeleiviai, šiandien vieni, rytoj – kiti, jie bendrakeleiviai, su kuriais kartu pasieksime kelionės tikslą. Gal todėl jaučiame didelę atsakomybę savo mokiniams ne tik suteikti dalykinių žinių, bet mokome juos mąstyti, kurti, stebėti, vertinti, formuojame jų vertybines nuostatas. Užsimezga bendrystė tarp mokytojų ir mokinių, tai padeda mokytis. Daug mokinių, baigusių gimnaziją, sugrįžta aplankyti savo buvusių mokytojų, likusių draugų, matyt, mokykla jiems buvo svarbi. Manau, darbo tęstinumas, stabilumas, bendrumo jausmas yra ilgosios gimnazijos privalumai.
-Praėjusių mokslo metų abiturientų pasiekimai labiau džiugina ar labiau stebina? Kaip pavyko pasiekti tokių rezultatų?
-Tikėjau ir tikiu gimnazijos mokytojų profesionalumu, aukšta kvalifikacija ir atsakingu požiūriu į savo darbą. Mūsų abiturientų pasiekimai ir ankstesniais metais būdavo geri, ypač anglų kalbos, istorijos, biologijos, rusų kalbos. Praėję mokslo metai buvo pandemijos metai, abiturientai ilgai mokėsi karantino sąlygomis, buvo neramu, ar nuotolinis mokymasis bus pakankamai efektyvus. Stengiamės mokytojams sudaryti geras darbo sąlygas, palaikyti iniciatyvas, dalintis atsakomybe už mokinių pasiekimus. Mokiniams – suteikti visapusišką pagalbą: papildomos pamokos, klasių dalinimas į grupes, modulius, konsultacijų organizavimas. Džiugina aukšta mokinių motyvacija, pozityvus mokinių tėvų požiūris į mokyklą, jų iniciatyvumas, įsitraukimas į ugdymą. Dabar jau galima teigti, kad ir mokytojai, ir mokiniai nuotolinio ugdymo išbandymus įveikė – abiturientų pasiekimai tikrai geri, jie labai nudžiugino.
-Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija turi dar keturis skyrius: Čiobiškio, Kernavės, Musninkų ir Bartkuškio. Kaip pavyksta organizuoti darbus? Gal turite stiprių pagalbininkų?
-Kadangi vadovavimas mokyklai darosi intensyvesnis ir sudėtingesnis, vien vadovo lyderystės nepakanka. Tenka šiuo vaidmeniu pasidalinti su direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kitais darbuotojais, mokytojais, dirbančiais skyriuose. Džiugu, kad, deleguojant darbus, stiprėja darbuotojų atsakomybė, o kartu ir pasitikėjimas savimi ir kitais.
–Su kokiais didžiausiais iššūkiais gimnazija susiduria šiandien ir kaip esate pasiruošusi juos spręsti?
-Nemenkas iššūkis – mokinių emocinė ir psichinė būklė, grįžus po nuotolinio mokymosi. Reikia pripažinti, kad ilgas karantinas ir nuotolinis ugdymas sumenkino dalies mokinių mokymosi motyvaciją, išbalansavo dienos režimą. Vyresni mokiniai skundžiasi tuo, kad jiems „sunku prisiversti mokytis“, apėmusi apatija. Nuo šių metų rugsėjo gimnazijoje dirba psichologė, padedanti spręsti kylančias emocines problemas. Dar vienas iššūkis – daug pamokų praleidžiama dėl ligos ar dėl saviizoliacijos. Sprendžiame šią problemą suteikdami mokiniams papildomų dalykinių konsultacijų, vedame hibridines pamokas tam, kad mokiniai patirtų kuo mažiau praradimų.
-Koks gimnazijoje ir jos skyriuose dirbančių pedagogų amžiaus vidurkis?
-Mūsų gimnazijos pedagogų kolektyvas brandus, amžiaus vidurkis – 54 metai. Geriausia, kai yra dermė tarp jaunatviško veržlumo ir gyvenimiškos patirties. Šiandieninėje mokykloje mokytojas, kad galėtų mokyti, pats turi nuolat mokytis. To, kas atsinešta iš praeities, tikrai nepakanka, todėl reikia atsiverti naujovėms, jas priimti kaip būtinybę. Mūsų gimnazijos mokytojai greitai prisitaiko prie pokyčių, nebijo iššūkių ir intensyviai mokosi – tam reikia veržlumo, o gyvenimiška patirtis padeda geriau pažinti mokinius, megzti dialogą su mokinių tėvais, bendradarbiauti su kolegomis.
–Kaip dažnai Musninkuose darbo ieško jauni specialistai? Ar lengva šiais visuotinės bedarbystės laikais rasti reikalingo dalyko mokytoją?
-Mes jau kelerius metus ieškome logopedo, tačiau nei jauni, nei vyresni specialistai neatsiliepia, sudėtinga prisikviesti fizikos mokytoją. Džiaugiamės tuo, kad gimnazijoje nuo šių mokslo metų dirba psichologė. Jauni specialistai ne tik Musninkuose, bet ir kitose Lietuvos vietose neskuba ieškoti darbo mokyklose, matyt, gauna įdomesnių pasiūlymų, o perspektyva dirbti mokytojais nedidelėse kaimo gimnazijose neatrodo viliojanti.
-Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 11 d. laikraščio numeryje.
