arba Sąjūdžio kelio akimirka
… „Žiguliai“ su 3 suaugusiais ir 4 mažamečiais lėtai kilo Ukmergės gatve link užmiesčio, Širvintų link. Savadarbė žmonos siūta trispalvė plaikstėsi mašinos dešiniojo lango šone. Abiejose gatvės pusėse visos mašinos judėjo tik viena kryptimi – iš Vilniaus miesto. Sąjūdžio kelias prasidėjo, minios rankom sukibę, važiuojame tolyn kol rasime kokį tarpelį patiems atsistoti. Sustojome autostradoje prie Bartkuškio-Jauniūnų viaduko. Lėktuvas žemai praskrido, mėtė gėles, žmonės rimti, susikaupę, susikibę grandine tolyn link Rygos, Talino link…
Aš, kaip fotokorespondentas su „rimta aparatūra“, puoliau fotografuoti, bet sustojau, nedrįsau pažeisti žmonių susikaupimo rimties…
Aišku, po pusvalandžio akcija baigėsi, žmonės sveikino vienas kitą. Žiūri, ogi močiutė senutytė ašarą braukia. Tai jos ir paklausiau, iš kur atvykusi? Iš kaimo prie Kelmės, sūneli… Tai ar nebijojai tokį ilgą kelią važiuoti, sveikata rizikuoti? Ne, sūneli, pamįslijau, kad gal ir vienų rankų pritrūks, pasiryžau…
Kaip žinia, rankų tikrai nepritrūko, SĄJŪDŽIO KELIAS triumfavo.
Ir mistika – tūkstančiai mašinų ropojo autostradoje ir šono keleliuose. Kitą dieną autoinspekcija per radiją pranešė, kad jokio autoįvykio neužregistruota.
Liudas Verbliugevičius
Lietuvos meno kūrėjas fotomenininkas, žurnalistas senjoras nuo 1961 m.
