Skaityta:
1 282
Prieš daugelį daugelį metų…
Gegužės 29 dieną Širvintų miesto gimtadienio proga Viešojoje bibliotekoje vyko parodos „Prieš daugelį daugelį metų“ atidarymas.
Po šiltų sveikinimo žodžių Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Jonas Stankevičius papasakojo apie Širvintų miesto istoriją, pakomentavo parodoje eksponuojamas nuotraukas.
„Širvintų stačiatikių cerkvė – 1915-1917 metai“. Spaudoje paskelbtais duomenimis, 1897 metais Širvintose, be katalikų bažnyčios, buvo trys žydų maldos namai (sinagogos), 1903 metais Širvintose buvo pradėta statyti mūrinė stačiatikių cerkvė, bet informaciniuose šaltiniuose, gubernijos atmintinėse iki 1915 metų cerkvė neminima. Širvintose stačiatikių tikybos gyventojų nebuvo, išskyrus kareivius ir kelis valdininkus, todėl manoma, kad tai buvo kariuomenės pulko cerkvė.
„Paminklo atidengimas 1927 metais“. 1920 metų lapkritį ir gruodį prie Širvintų ir Giedraičių įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su Lenkijos L. Želigovskio rinktine, kuri jau buvo okupavusi Vilnių ir veržėsi gilyn į Lietuvą Ukmergės kryptimi. Po atkaklių mūšių lenkų kariuomenė buvo sustabdyta. Istorikai teigia, kad prie Širvintų ir Giedraičių buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Toms kovoms atminti 1927 metais rugpjūčio mėnesį šalia bažnyčios už visuomenės sukauptas lėšas buvo pastatytas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams ir šauliams. Jo autorius – skulptorius Robertas Antinis. 1954 metais paminklas buvo nugriautas, 1991 metais iš naujo atstatytas. Atkurto paminklo autorius – Robertas Antinis (sūnus)“. Pasak mokytojo dabar labai sunku atkurti senus istorinius įvykius, daugelis aprašymų remiasi vien amžininkų pasakojimais, o rašytinių dokumentų labai mažai.
Galima manyti, kad iki pat viduramžių dabartinio Širvintų miesto vietoje plytėjo pelkėti miškai, pro kuriuos vinguriavo Širvintos upė. 1996 metais (po mirties) buvo išleista Lietuvos kalbininko, profesoriaus Aleksandro Vanago knyga „Lietuvos miestų vardai“, kurioje nagrinėjami vietovardžiai, vartojama daug istorinės toponimijos duomenų. Šioje knygoje aptarta 165 Lietuvos miestų bei miestelių pavadinimų raida, daryba ir kilmė, tarp jų – ir Širvintų. Taigi, A. Vanagas, nagrinėdamas miestų vardų kilmę, pažymi, jog šioje vietoje 1475 metais (būtent, prieš 540 metų) pastatyta bažnyčia. 1559-1560 m. jau minimas miestelis. Miesto vardas sudarytas iš upės vardo Širvinta daugiskaitos. Pasak mokytojo, bažnyčios fundacija 1475 metais liudija, jog tada Širvintos buvo didesnė gyvenvietė, be abejo, maždaug tuo metu prie bažnyčios ir dvaro turėjo pradėti kurtis ir miestelis. Širvintos XV-XIX a. buvo nedidelė linijinio plano gyvenvietė šalia Vilniaus – Ukmergės vieškelio.
Pratęsdami ir papildydami įdomų mokytojo Jono Stankevičiaus pasakojimą apie tolesnę Širvintų miestelio plėtrą, pasiremsime knyga „Širvintos“, kuri buvo išleista 2000 metais „Versmės“ leidykloje: „1582 m. lapkričio 16 d. Širvintų miestelėnui Misiui Žurkui ir jo įpėdiniams buvo patvirtinta teisė Širvintose turėti 2 žmonių tarnybas ir neapmokestinamą smuklę, kuriuos jam buvo davęs Mikalojus Radvila. Iš to galima spręsti, kad tuo metu Širvintas valdė M. Radvila. 1584 m. Širvintos laikomos valdovo miesteliu; gėralų gamybos mokesčių rinkėjai turėję surinkti iš Širvintų smuklių 23 kapas grašių, tačiau gyventojai sumokėję tik 15 kapų.
1598 m. gegužės 7 d. valdovo durininkui Jonui Glubockiui buvo duota tuščia žemė Širvintose, šalia miestelio, prie Vilniaus vieškelio. Toks žemių dalijimas sudarė sąlygas atsirasti smulkiems dvareliams, kurie turbūt buvo vadinami irgi Širvintų vardu. XVII a. Širvintų bažnyčios ir aplinkinių dvarų žemių ribos turbūt buvo neaiškios, nes kildavo ginčų, būdavo bylinėjamasi teismuose.
XVII a. pradžioje Širvintas valdyti pradėjo Tyzenhauzai. 1690 m. Vilniaus vaivadijos dūmų registre nurodoma, kad Širvintų klebonijai priklausė 2 dūmai. Širvintų dvare 1667 metais buvę 76 dūmai, o 1690 m. likę tik 35. Seniūniją valdė LDK raštininkas Kazimieras Mikalojus Pacas, kuriam 1682 m. ją perleidęs kancleris Kristupas Pacas. Visoje Širvintų parapijoje buvo tik 154 dūmai. 1714 m. lapkričio 12 d. K. Pacas atsisakė teisės valdyti Širvintų ir Maišiagalos seniūnijas, o 1699 m. kovo 10 d. ponui Kosarževskiui buvo leista statyti tiltą per Širvintos upę, neaišku, ar tas tiltas buvo Širvintų miestelyje, ar kur nors kitur.
Aprašant Širvintų dvarą nurodoma, kad prie vieškelio iš Vilniaus, už tilto per Širvintą, buvo dideli dvivėriai vartai, dengti malksnomis (gontais), dešinėje pusėje stovėjo dviejų galų dvaro namas su 5 kambariais, naujai pristatyta vaistine, padėlinė, su dviem mūrytais kaminais, dengtas šiaudais, už jų – palivarko pastatas, dviejų aukštų sandėlis, kitas naujas sandėlis, vežiminė, arklidė, seni tvartai, svirnas, naujas bravoras (jame buvo ir mokesčių rinkėjo patalpos), klojimas, daržinė, jauja. Iš dvaro einant į miestelį per Širvintos tiltą, kairėje stovėjo naujas 3 pavarų malūnas su vėlykla; grūdams pakelti į malūną buvo įrengtas tiltas; pusė malūno stogo buvo dengta lentomis, pusė – šiaudais; malūne buvo ir malūnininko gyvenamosios patalpos. Už vieškelio buvo dar vienas nedidelis 1 pavaros malūnas. Miestelyje buvo 16 gyventojų, didelė užvažiuojama smuklė (iš jos buvo gaunama 500 auksinų pajamų), kita smuklė buvo už miestelio (100 auksinų pajamų). Miestelėnai atiduodavo dvarui 18 skubos darbų (gvoltų) per metus, be to, turėjo tris kartus važiuoti į pastotes į Kauną.
1782 m. Širvintų bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad pirmąją bažnyčią fundavusios Kotryna, Agnieška ir Bogdaną Astikaitės 1475 m. šv. Mato apaštalo dieną. 1782 m. bažnyčia buvo medinė (reikėjo remontuoti stogą), romėniškos struktūros, aštuonkampė, su aukštu kupolu ir dviem bokšteliais virš prieangio (bobinčiaus), su 17 langų, vienoje zakristijoje buvo 2 langai, kitoje -1, bažnyčioje 3 altoriai. Šventorius prie bažnyčios tinkamai aptvertas, atskiros varpinės nebuvo – bažnyčios bokšte kabojo 3 varpai. Špitolė prie bažnyčios gera, joje 5 elgetos (2 vyrai, 3 moterys) gyveno iš parapijiečių malonės.
Miestelyje buvo smuklė, pardavinėjanti dvaro gėrimus (per metus daugiau kaip 300 gorčių degtinės), duodanti 300 auksinų pajamų. Miestelyje vyko 3 metiniai prekymečiai (per Žengimo į dangų, Dievo kūno ir šv. Mykolo šventes). Gydytojo ir felčerio nebuvo, nebuvo nė mokyklos pastato, statyto pagal prisiųstą projektą, prie bažnyčios buvusiame mokyklos pastate mokinių nebuvo – vaikai mokėsi valstiečių namuose. Prie bažnyčios stovėjo dar 5 gyventojų namai.
Apie XVIII a. pabaigoje Širvintose vykusius arklių turgus galima spręsti iš dvarų inventorių. Pavyzdžiui, Vilniaus vaivadijos Krikščioniškių palivarke 1793 m. minimi du arkliai, pirkti Širvintose, ir kumelė – Utenoje; 1769 m. minimi pasiųsti arkliai į Širvintų prekymetį.
1795 m. birželio 24 d. Širvintos buvo duotos valdyti ponui Frybesui. Tuo metu Verkiuose surašytame inventoriuje nurodoma, kad miestelyje buvo 15 sodybų, iš jų 9 priklausė baudžiauninkams, 1 – bajorui ir 5 – laisviems nuo prievolių žmonėms. Iš viso gyveno 64 žmonės ( 33 vyrai ir 31 moteris), turėjo 14 arklių, 28 jaučius.
Per sukilimą 1831 m. balandžio 9 d. Širvintose susikūrė Vilniaus apskrities sukilėlių valdžia. Per miestelį ne kartą žygiavo ir sukilėlių, ir sukilimo malšintojų rusų kariuomenės daliniai. Po sukilimo pateiktuose statistiniuose duomenyse nurodoma, kad 1833 m. Širvintose buvo 470 gyventojų (225 vyrai, 245 moterys), medinė bažnyčia, 35 mediniai gyvenamieji namai, 1 krautuvė, 2 smuklės.
1881 m. Širvintose buvo 1160 gyventojų, Šv. Mykolo Arkangelo mūrinė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus valdyba, kaimo mokykla (1885 m. mokėsi 39 valstiečių vaikai), senelių prieglauda, pašto stotis (nuo 1879 m.). 1883 m. Širvintose įsikūrė caro kariuomenės Saratovo pėstininkų pulko trys kuopos. Šio garnizono būstinė buvo name priešais bažnyčią. Spaudoje paskelbtais duomenimis, 1897 m. Širvintose, be katalikų bažnyčios ir koplyčios, buvo 3 žydų maldos namai, alaus darykla, 34 parduotuvės, veikė dar iki 1887 m. įsteigta vaistinė. Ketvirtadieniais vykdavo savaitiniai turgūs. Apie 1898 m. viename iš alaus daryklos pastatų įrengta skerdykla. 1899 m. joje paskersta: 458 stambieji raguočiai, 466 veršiai, 1120 avių, 698 kiaulės.
1905-1907 m. akmenimis išgrįsta pagrindinė trijų varstų ilgio ir 4 sieksnių pločio (sieksnis = 1,95 m) Širvintų miestelio gatvė. Darbai kainavo daugiau negu 30 tūkst. rublių. 1913 m. Širvintų bažnyčioje pamaldos būdavo perpus lietuviškai ir lenkiškai, t.y. kas antrą šventadienį. 1916 m. vokiečiai Širvintose atidarė lenkišką mokyklą. Po 1925 m. valsčiaus savivaldybė įsikūrė mūriniame, dar prieš karą statytame, valsčiaus valdybos name.“
Apie konkrečias nuotraukas:
Bažnyčia 1916 metai. Atvirukas iš A. Miškinio rinkinio.
Pagrindinė gatvė Širvintose. 1915-1916 metai, iš A. Miškinio rinkinio.
Paminklo atidengimas 1927 metais
Gegužės 29 dieną Širvintų miesto gimtadienio proga Viešojoje bibliotekoje vyko parodos „Prieš daugelį daugelį metų“ atidarymas.
Po šiltų sveikinimo žodžių Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas Jonas Stankevičius papasakojo apie Širvintų miesto istoriją, pakomentavo parodoje eksponuojamas nuotraukas.
„Širvintų stačiatikių cerkvė – 1915-1917 metai“. Spaudoje paskelbtais duomenimis, 1897 metais Širvintose, be katalikų bažnyčios, buvo trys žydų maldos namai (sinagogos), 1903 metais Širvintose buvo pradėta statyti mūrinė stačiatikių cerkvė, bet informaciniuose šaltiniuose, gubernijos atmintinėse iki 1915 metų cerkvė neminima. Širvintose stačiatikių tikybos gyventojų nebuvo, išskyrus kareivius ir kelis valdininkus, todėl manoma, kad tai buvo kariuomenės pulko cerkvė.
„Paminklo atidengimas 1927 metais“. 1920 metų lapkritį ir gruodį prie Širvintų ir Giedraičių įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su Lenkijos L. Želigovskio rinktine, kuri jau buvo okupavusi Vilnių ir veržėsi gilyn į Lietuvą Ukmergės kryptimi. Po atkaklių mūšių lenkų kariuomenė buvo sustabdyta. Istorikai teigia, kad prie Širvintų ir Giedraičių buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Toms kovoms atminti 1927 metais rugpjūčio mėnesį šalia bažnyčios už visuomenės sukauptas lėšas buvo pastatytas paminklas žuvusiems Lietuvos kariams ir šauliams. Jo autorius – skulptorius Robertas Antinis. 1954 metais paminklas buvo nugriautas, 1991 metais iš naujo atstatytas. Atkurto paminklo autorius – Robertas Antinis (sūnus)“. Pasak mokytojo dabar labai sunku atkurti senus istorinius įvykius, daugelis aprašymų remiasi vien amžininkų pasakojimais, o rašytinių dokumentų labai mažai.
Galima manyti, kad iki pat viduramžių dabartinio Širvintų miesto vietoje plytėjo pelkėti miškai, pro kuriuos vinguriavo Širvintos upė. 1996 metais (po mirties) buvo išleista Lietuvos kalbininko, profesoriaus Aleksandro Vanago knyga „Lietuvos miestų vardai“, kurioje nagrinėjami vietovardžiai, vartojama daug istorinės toponimijos duomenų. Šioje knygoje aptarta 165 Lietuvos miestų bei miestelių pavadinimų raida, daryba ir kilmė, tarp jų – ir Širvintų. Taigi, A. Vanagas, nagrinėdamas miestų vardų kilmę, pažymi, jog šioje vietoje 1475 metais (būtent, prieš 540 metų) pastatyta bažnyčia. 1559-1560 m. jau minimas miestelis. Miesto vardas sudarytas iš upės vardo Širvinta daugiskaitos. Pasak mokytojo, bažnyčios fundacija 1475 metais liudija, jog tada Širvintos buvo didesnė gyvenvietė, be abejo, maždaug tuo metu prie bažnyčios ir dvaro turėjo pradėti kurtis ir miestelis. Širvintos XV-XIX a. buvo nedidelė linijinio plano gyvenvietė šalia Vilniaus – Ukmergės vieškelio.
Pratęsdami ir papildydami įdomų mokytojo Jono Stankevičiaus pasakojimą apie tolesnę Širvintų miestelio plėtrą, pasiremsime knyga „Širvintos“, kuri buvo išleista 2000 metais „Versmės“ leidykloje: „1582 m. lapkričio 16 d. Širvintų miestelėnui Misiui Žurkui ir jo įpėdiniams buvo patvirtinta teisė Širvintose turėti 2 žmonių tarnybas ir neapmokestinamą smuklę, kuriuos jam buvo davęs Mikalojus Radvila. Iš to galima spręsti, kad tuo metu Širvintas valdė M. Radvila. 1584 m. Širvintos laikomos valdovo miesteliu; gėralų gamybos mokesčių rinkėjai turėję surinkti iš Širvintų smuklių 23 kapas grašių, tačiau gyventojai sumokėję tik 15 kapų.
1598 m. gegužės 7 d. valdovo durininkui Jonui Glubockiui buvo duota tuščia žemė Širvintose, šalia miestelio, prie Vilniaus vieškelio. Toks žemių dalijimas sudarė sąlygas atsirasti smulkiems dvareliams, kurie turbūt buvo vadinami irgi Širvintų vardu. XVII a. Širvintų bažnyčios ir aplinkinių dvarų žemių ribos turbūt buvo neaiškios, nes kildavo ginčų, būdavo bylinėjamasi teismuose.
XVII a. pradžioje Širvintas valdyti pradėjo Tyzenhauzai. 1690 m. Vilniaus vaivadijos dūmų registre nurodoma, kad Širvintų klebonijai priklausė 2 dūmai. Širvintų dvare 1667 metais buvę 76 dūmai, o 1690 m. likę tik 35. Seniūniją valdė LDK raštininkas Kazimieras Mikalojus Pacas, kuriam 1682 m. ją perleidęs kancleris Kristupas Pacas. Visoje Širvintų parapijoje buvo tik 154 dūmai. 1714 m. lapkričio 12 d. K. Pacas atsisakė teisės valdyti Širvintų ir Maišiagalos seniūnijas, o 1699 m. kovo 10 d. ponui Kosarževskiui buvo leista statyti tiltą per Širvintos upę, neaišku, ar tas tiltas buvo Širvintų miestelyje, ar kur nors kitur.
Aprašant Širvintų dvarą nurodoma, kad prie vieškelio iš Vilniaus, už tilto per Širvintą, buvo dideli dvivėriai vartai, dengti malksnomis (gontais), dešinėje pusėje stovėjo dviejų galų dvaro namas su 5 kambariais, naujai pristatyta vaistine, padėlinė, su dviem mūrytais kaminais, dengtas šiaudais, už jų – palivarko pastatas, dviejų aukštų sandėlis, kitas naujas sandėlis, vežiminė, arklidė, seni tvartai, svirnas, naujas bravoras (jame buvo ir mokesčių rinkėjo patalpos), klojimas, daržinė, jauja. Iš dvaro einant į miestelį per Širvintos tiltą, kairėje stovėjo naujas 3 pavarų malūnas su vėlykla; grūdams pakelti į malūną buvo įrengtas tiltas; pusė malūno stogo buvo dengta lentomis, pusė – šiaudais; malūne buvo ir malūnininko gyvenamosios patalpos. Už vieškelio buvo dar vienas nedidelis 1 pavaros malūnas. Miestelyje buvo 16 gyventojų, didelė užvažiuojama smuklė (iš jos buvo gaunama 500 auksinų pajamų), kita smuklė buvo už miestelio (100 auksinų pajamų). Miestelėnai atiduodavo dvarui 18 skubos darbų (gvoltų) per metus, be to, turėjo tris kartus važiuoti į pastotes į Kauną.
1782 m. Širvintų bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad pirmąją bažnyčią fundavusios Kotryna, Agnieška ir Bogdana Astikaitės 1475 m. šv. Mato apaštalo dieną. 1782 m. bažnyčia buvo medinė (reikėjo remontuoti stogą), romėniškos struktūros, aštuonkampė, su aukštu kupolu ir dviem bokšteliais virš prieangio (bobinčiaus), su 17 langų, vienoje zakristijoje buvo 2 langai, kitoje -1, bažnyčioje 3 altoriai. Šventorius prie bažnyčios tinkamai aptvertas, atskiros varpinės nebuvo – bažnyčios bokšte kabojo 3 varpai. Špitolė prie bažnyčios gera, joje 5 elgetos (2 vyrai, 3 moterys) gyveno iš parapijiečių malonės.
Miestelyje buvo smuklė, pardavinėjanti dvaro gėrimus (per metus daugiau kaip 300 gorčių degtinės), duodanti 300 auksinų pajamų. Miestelyje vyko 3 metiniai prekymečiai (per Žengimo į dangų, Dievo kūno ir šv. Mykolo šventes). Gydytojo ir felčerio nebuvo, nebuvo nė mokyklos pastato, statyto pagal prisiųstą projektą, prie bažnyčios buvusiame mokyklos pastate mokinių nebuvo – vaikai mokėsi valstiečių namuose. Prie bažnyčios stovėjo dar 5 gyventojų namai.
Apie XVIII a. pabaigoje Širvintose vykusius arklių turgus galima spręsti iš dvarų inventorių. Pavyzdžiui, Vilniaus vaivadijos Krikščioniškių palivarke 1793 m. minimi du arkliai, pirkti Širvintose, ir kumelė – Utenoje; 1769 m. minimi pasiųsti arkliai į Širvintų prekymetį.
1795 m. birželio 24 d. Širvintos buvo duotos valdyti ponui Frybesui. Tuo metu Verkiuose surašytame inventoriuje nurodoma, kad miestelyje buvo 15 sodybų, iš jų 9 priklausė baudžiauninkams, 1 – bajorui ir 5 – laisviems nuo prievolių žmonėms. Iš viso gyveno 64 žmonės ( 33 vyrai ir 31 moteris), turėjo 14 arklių, 28 jaučius.
Per sukilimą 1831 m. balandžio 9 d. Širvintose susikūrė Vilniaus apskrities sukilėlių valdžia. Per miestelį ne kartą žygiavo ir sukilėlių, ir sukilimo malšintojų rusų kariuomenės daliniai. Po sukilimo pateiktuose statistiniuose duomenyse nurodoma, kad 1833 m. Širvintose buvo 470 gyventojų (225 vyrai, 245 moterys), medinė bažnyčia, 35 mediniai gyvenamieji namai, 1 krautuvė, 2 smuklės.
1881 m. Širvintose buvo 1160 gyventojų, Šv. Mykolo Arkangelo mūrinė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus valdyba, kaimo mokykla (1885 m. mokėsi 39 valstiečių vaikai), senelių prieglauda, pašto stotis (nuo 1879 m.). 1883 m. Širvintose įsikūrė caro kariuomenės Saratovo pėstininkų pulko trys kuopos. Šio garnizono būstinė buvo name priešais bažnyčią. Spaudoje paskelbtais duomenimis, 1897 m. Širvintose, be katalikų bažnyčios ir koplyčios, buvo 3 žydų maldos namai, alaus darykla, 34 parduotuvės, veikė dar iki 1887 m. įsteigta vaistinė. Ketvirtadieniais vykdavo savaitiniai turgūs. Apie 1898 m. viename iš alaus daryklos pastatų įrengta skerdykla. 1899 m. joje paskersta: 458 stambieji raguočiai, 466 veršiai, 1120 avių, 698 kiaulės.
agrindinė gatvė Širvintose. 1915-1916 metai, iš A. Miškinio rinkinio.
1905-1907 m. akmenimis išgrįsta pagrindinė trijų varstų ilgio ir 4 sieksnių pločio (sieksnis = 1,95 m) Širvintų miestelio gatvė. Darbai kainavo daugiau negu 30 tūkst. rublių. 1913 m. Širvintų bažnyčioje pamaldos būdavo perpus lietuviškai ir lenkiškai, t.y. kas antrą šventadienį. 1916 m. vokiečiai Širvintose atidarė lenkišką mokyklą. Po 1925 m. valsčiaus savivaldybė įsikūrė mūriniame, dar prieš karą statytame, valsčiaus valdybos name.“
Remigijus Bonikatas
Skaitytojų įvertinimas
5
(1 įvert.)
