Maždaug prieš savaitę nuvilnijo žinia, kad Seimas pasirengęs sekti švedų pavyzdžiu: siūlomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo ketinama įpareigoti bankus, jog 95 proc. gyventojų bankomatus, atliekančius grynųjų pinigų išdavimo operacijas, pasiektų 5 kilometrų spinduliu ir ne mažiau nei 97 procentai šalies gyventojų – ne didesniu nei 10 km atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos.
Skaičiuojama, kad dabar 95 proc. gyventojų pasiekia bankomatą iki 16 kilometrų atstumu. Beje, panašų įpareigojimą bankams šiais metais įstatymu įtvirtino Švedija, kurioje registruotas „Swedbank“ yra vienas stambiausių Lietuvoje. Šių metų pradžioje Švedijoje įsigaliojo reikalavimas, kad bankai gyventojams užtikrintų galimybę išsigryninti arba įnešti pinigų protingu atstumu.
Paaiškėjo, kad pakeitimą inicijuoja grupė Seimo narių, tarp kurių yra ir Jonas Pinskus, išrinktas Molėtų-Širvintų vienmandatėje apygardoje.
- Kodėl Švedijos bankams jų šalyje galiojanti tvarka neturėtų tarnauti ir mūsų žmonių gerovei? Gal mūsų atokių miestelių ir kaimų gyventojai yra kuo nors prastesni? – retoriškai klausė Jonas Pinskus.
Pasidomėjus, ar įstatymo pakeitimą paakino švedų pavyzdys, išgirdome, kad tam kažkiek įtakos buvo, tačiau susimąstyti privertė ir gyventojų patiriami nepatogumai. Iš rinkėjų ne kartą yra tekę išgirsti, kad daug kur provincijoje sumažėjo ar apskritai neliko bankų skyrių, dabar bankai ėmėsi mažinti ir bankomatų tinklą, nors tuo pačiu populiarina banko mokėjimo korteles, į kurias primygtinai agituojama pervesti pensijas. Kai kur pas mus bankomatų niekada nebuvo, nors gyventojai tebejaučia nemažą grynųjų pinigų poreikį. Pakanka prisiminti Širvintų turgų, kur banko kortele šiuo metu galima atsiskaityti ar tik ne pas vieną prekiautoją, o po kaimus važinėjantys ir įvairias prekes bei produkciją siūlantys prekeiviai apskritai nepriima mokėjimų kortele. Grynųjų pinigų poreikis išlieka santykiuose tarp kaimynų, mokykloje, apsilankant bažnyčioje. Mokant grynaisiais, kuras kai kurių tinklų degalinėse yra parduodamas pigiau, nei atsiskaitant banko kortele. Vis dažniau gyventojams siūlant elektronines mokėjimo priemones, tuo pačiu nesirūpinama, kad tai jiems netaptų nauju galvos skausmu. Juk kartais tenka sukarti kelias dešimtis kilometrų iki rajono centro, kad išsigryninti pinigų. Yra buvę ne kartą, kai masinių švenčių dienomis bankomatai ištuštėja, kadangi prie jų suplūsta daugiau nei įprastai gyventojų, tad kelionė iš rajono pakraščio prie bankomato Širvintose gali baigtis niekuo.
Iš siūlomų pakeitimų kritikų galima būtų išgirsti, kad „problemos nerasta“, juk yra alternatyvių pinigų išgryninimo priemonių. Seimo narių grupė nurodo, kad, jos turimais duomenimis, nors pinigų išgryninimo operacijos Lietuvoje iš tiesų yra galimos kai kuriose prekybos vietose bei „Perlo“ terminaluose, ši paslauga nėra kokybiška, neteikiama pilnai. Siekiant išsigryninti pinigus prekybos vietose, reikalaujama įsigyti prekių už tam tikrą pinigų sumą, taip pat yra ribojama išgryninama pinigų suma, dažnai paslauga galima tik naudojantis konkretaus banko mokėjimo kortele. Gauta duomenų, kad „Perlo“ terminaluose būna atvejų, kai pinigų išgryninimo paslauga pasinaudoti nėra galimybės, kadangi tuo metu terminaluose nėra grynųjų pinigų.
Aiškindamas, kodėl prisidėjo prie pakeitimą siūlančios Seimo narių grupės, Jonas Pinskus sakė, kad tai padarė norėdamas padėti mažų miestelių ir atokių vietovių gyventojams, taip pat vyresnio amžiaus gyventojams ir tiems, kam sunku naudotis kitais mokėjimo būdais.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 21 d. laikraščio numeryje.
