Tęsiame pokalbį su Tarybos nariais. Atvirai pasikalbėti šįkart sutiko Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Julius Jagminas. Šis žmogus jau antrą kadenciją išrinktas Tarybos nariu, širvintiškiams labai gerai pažįstamas kaip visiems gero linkintis ir visada skubantis į pagalbą geraširdis vyras. Julius Jagminas Širvintų krašto žmones visada žavi nuoširdumu, išmintimi, paslaugumu ir altruizmu. Tarybos nario Juliaus Jagmino seneliai ir tėvai buvo tremtiniai, ištremti į Altajaus kraštą, ten gimė ir pats pašnekovas.
– Daugiau nei 40 metų gyvenate ir dirbate Širvintose. Jeigu loterijoje laimėtumėte milijoną,ar paliktumėte Širvintas? Kodėl?
– Prieš dvidešimt trejus metus turėjau norą uždirbti daug pinigų – milijoną litų. Buvau susidaręs veiklos planą, kaip juos uždirbti ir Zarasų rajone prie Duburaičio ežero, tėviškėje, kur užaugau, 18 ha plote pastatyti senelių namus (seniems ir vienišiems). Buvau net nusipiešęs savo viziją, kaip viskas turėtų atrodyti. Supratau, kad to milijono neužtektų, bet, turėdamas juos, kreipčiausi į vyriausybę prisidėti prie projekto. Tai buvo mano to meto svajonė. Jeigu dabar laimėčiau milijoną, dalį pinigų skirčiau šeimai. O už likusius – investuočiau Širvintų rajone įrengiant saulės elektrinių parką. O pagamintą elektros energiją nemokamai tiekčiau rajono gyventojams. Apie saulės elektrines daug esu skaitęs. Buvo noras įsirengti saulės elektrinę ant nuosavo namo stogo. Buvau sudaręs pradinę sutartį su rangovais. Jie su dronu atliko tyrimus – kiek galėčiau pasigaminti elektros. Tačiau šalia namo augantys medžiai ant namo stogo dienos metu apie 50% laiko meta šešėlį. Todėl ant namo stogo įrengti saulės elektrinę neapsimoka – per didelės investicijos ir atsipirkimo laikas labai ilgas.
– Esate labai bendruomeniškas, visuomeniškas, rūpestingas ir skubantis kiekvienam įpagalbą. Kur slypi bendruomeniškumo paslaptis, iš ko (tėvų, mokytojų, kaimynų, knygų)išmokote skubėti į pagalbą tiems, kurie prašo padėti?
– Gyvenimas taip susiklostė – gimiau iš dvynukų, bet mano brolis dvynys gimė negyvas. Visą laiką, nuo pat mažens, kai jau kažką pradėjau suprasti, galvodavau apie brolį. Ir pasąmonėje jau vaikystėje kirbėjo mintis gyventi taip, kaip gyventume abu kartu ir kokius darbus nuveiktume. Galbūt dėl to esu toks, koks esu. Visą laiką pasirengęs kažkam padėti. Be to, dar, augdamas kaime su tėvais, močiute, dėde ir jaunesniu broliu, visada matydavau ir žinodavau, kad šeima padeda sunkiai besiverčiantiems kaimynams. O vedęs Reginą, pamačiau, kad jos charakteris kaip ir mano – padėti kitiems. Tik mūsų pagalba – ne finansinė, bet moralinė: palaikyti, bendrauti, padėti fizine prasme. Dažnai būna taip, kad vakare po darbo arba savaitgaliais mes esame kažkur – pas draugus, renginiuose, pas pažįstamus. Skubantys padėti ir prisidėti.
Kalbėjosi Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Nuotraukos iš Juliaus Jagmino asmeninio albumo
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite liepos 21 d. laikraščio numeryje.
