Labiausiai pažengusiems literatūros mylėtojams tarpukariu poezijos pasaulyje nušvitusio Juozo Krumino pavardė ir kūryba žinoma. Tačiau didesnė krašto gyventojų dalis, jei ir girdėjo šią pavardę, su Bagaslaviškio apylinkėse gimusio poeto kūryba nėra tiesiogiai susipažinusi, kadangi Lietuvą palikęs poetas sovietmečiu buvo pasmerktas užmarščiai.
Kaip rodo to meto įrašas Bagaslaviškio parapijos Gimimo metrikų knygoje, Juozas gimė 1914 metų vasario 8 dieną (sausio 26 dieną pagal senąjį stilių) Lionės valstiečio Jono Krumino ir Anelės Paškevičiūtės-Kruminienės šeimoje.
Galimas dalykas, kunigas netiksliai užrašė jo gimimo vietą. Tuo metu priešais Sedūnus palei vieškelį buvo vienkiemis Lėna (Lionė), o prie pat Bagaslaviškio – vienkiemis Palionė (Paliuonė). 1905 metais Palionė turėjo 10 gyventojų, o 1923 metais vykęs visuotinis gyventojų surašymas jų suskaičiavo jau 28. Be abejonės, tarp jų buvo ir devynmetis Juozas. Surašytojų Polionės viensėdžiu įvardytoje gyvenvietėje buvo 3 ūkininkų kiemai.
Tai, kad Juozas save laikė kilus iš čia, rodo jo pasirinktas slapyvardis – Palionis.
Juozo Krumino tragedija buvo ta, kad jaunystėje susižavėjęs kairuoliškomis idėjomis, jis pateko į okupantų mėsmalę, kuri jautrios sielos kaimo vaikio nepasigailėjo. Kaip ir kai kurie to meto literatai idealistai, Juozas Kruminas naiviai žvelgė į užgriuvusius pokyčius, o sistema juo negailestingai pasinaudojo ir išspjovė. 1940 metais jis vadovavo LTSR Aukščiausiosios tarybos leisto dienraščio „Tarybų Lietuva“ literatūriniam skyriui, skelbė savo kūrybą, pristatė ir vertė (matyt, iš rusų) kitų SSSR tautų poetų eiles. Dienraštyje publikavosi ir jo žmona Nelė Mazalaitė.
Jau pirmame laikraščio numeryje buvo išspausdintas Juozo Krumino šešių stulpelių eilėraštis „Tarybų Lietuva“. Peršasi mintis, kad tai buvo tik tai progai pritaikytas ankstesnės kūrybos eilėraštis, keliose vietose įterpus žodį „Tarybų“. Kaimo idilija dvelkiantis posmas atrodo naivus ir net komiškas:
„Ir rymo prietemoj kaštanai,
Girdėti dainos ir šuva,
Tai tu – graži tėvynė mano –
Didi Tarybų Lietuva“.
1941 metais Juozas Kruminas redagavo „Pionierių“. Šis leidinys vadinamas žurnalu, tačiau iš aptikto 1-ojo numerio akivaizdu, jog tai buvo laikraštis. Už tai, kad neparengė ir neišleido specialaus numerio, skirto Raudonojo tvano metinėms Lietuvoje, iš šio darbo buvo atleistas. Galima įsivaizduoti, kas jo būtų laukę, jei ne tuoj prasidėjęs karas tarp Vokietijos ir SSSR.
Per karą Juozas liko Lietuvoje. 1941-1944 metais dirbo Kauno radiofone, leido šapirografuotą pogrindžio laikraštį „Tautos žodis“, pasisakantį tiek prieš Reicho vykdomą Lietuvos okupaciją, tiek prieš bolševizmą. Leidinėlis buvo orientuotas į Vakarus. Artėjant frontui, 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, gyveno Hafkrugo, Noištato bei Geštachto (Šlėzvigo-Holšteino) karo pabėgėlių stovyklose. 1945-1948 metais leido ir redagavo literatūrinį žurnalą „Gintaras“, kai kurias savo eiles spausdino slapyvardžiu J. Palionis.
Nuo užklupusios plaučių ligos prarado sveikatą ir 1951 metų birželio 1 dieną mirė Edmundštalyje. Palaidotas Špakenberge, prie Hamburgo.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 2 d. laikraščio numeryje.
