Kovo 2-ąją prisiminkime Juozapą Stakauską

Juozapas Stakauskas ir vienas jo išspausdintų darbų. knygos.lt iliustr.

Lietuvos katalikų bažnyčia atminimo ženklais pagerbė kunigų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto, palaidojimo vietas.

Vienas iš žalvarinių ženklų buvo pritvirtintas ant kunigo, istoriko Juozapo Stakausko kapo Žasliuose. Gimęs 1900 metais Deksnės kaime Ignalinos rajone, jis yra Insbruko ir Vienos universitetų absolventas, istorijos mokslų daktaras. Kauno kunigų seminarijoje dėstė Bažnyčios istoriją, išleido kelis bažnytinius veikalus.

1944-1954 metais Juozapas Stakauskas klebonavo Gelvonuose, kur jis buvo atkeltas iš Vilniaus. II pasaulinio karo metu kunigas ėjo Vilniaus valstybinio archyvo direktoriaus pareigas. Jam pavyko atgauti iš Vilniaus į Minską ir kitas Baltarusijos vietas išvežtą archyvinę medžiagą, kuriai tvarkyti jis pasitelkė Vilniaus geto žydus. Kunigui pavyko paslėpti keletą žydų šeimų. Vienuolyno patalpose Šv. Ignoto gatvėje įrengtoje slėptuvėje gyveno trylika žydų.

J. Stakauskas pasistengė, kad sudarant naujai archyvui surastų patalpų planą nebūtų pažymėtas vienas kambarys. Labai gerai užmaskavus nedidelę patalpą buvo paruošta vieta, kurioje galima buvo slėpti žmones. O virš kambario, kuriame buvo įrengta slėptuvė, dirbo hitlerininkai.

„Ne visiems žmonėms, kuriems norėjo padėti J. Stakauskas, pavyko išgyventi. Vieną vakarą patekusi į archyvo patalpas senyva moteris, kitą rytą mirė. Išvežti jos kūną iš archyvo, neatkreipiant kaimynų ir hitlerininkų dėmesio nebuvo jokių galimybių. Todėl nuspręsta mirusiąją palaidoti archyve. Iš grindims skirtų lentų buvo sukaltas karstas. Archyvo patalpoje, koridoriaus pabaigoje reikėjo atitraukti labai sunkią spintą, išplėšti grindų plyteles, iškasti duobę, išnešti žemes, užkasti karstą… Padaryti visa tai reikėjo, kad niekas nepastebėtų. Visa tai per naktį J. Stakauskas padarė kartu su V. Žemaičiu,“ – 2011 metais rašė JAV leidžiamas lietuvių laikraštis „Dirva“.

Iš Gelvonų kunigas buvo iškeltas į Kazokiškes. Išėjęs į pensiją, tapo kunigu emeritu ir apsigyveno Žasliuose. Mirė 1972 metų kovo 2 d.

2000 metais prie buvusio seserų benediktinių vienuolyno pastato buvo atidengta memorialinė lenta J. Stakauskui ir jo bendradarbiams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais. Izraelyje po mirties jam suteiktas „Jad Vašem“ holokausto memorialo medalis, o 1995 metais jis po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 1 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top