Du 100-ukus pelniusi Širvintų L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientė Miglė Lipinskaitė: „Kur kas svarbiau mokykloje įtvirtintos bendražmogiškos vertybės bei savimonė“

Šių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultataiyra gana geri: Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos abiturientės Miglės Lipinskaitėsbrandos atestate puikuojasi net du 100 balų įvertinimai. Abiturientės gauti šimtukai iš lietuvių kalbos ir literatūros (mokytoja Rasa Baranauskienė) bei anglų kalbos (mokytoja Lada Kriščiūnienė) – tai nuoseklaus, ilgo, įtempto darbo rezultatas. VBE šimtukininkei Miglei Lipinskaitei Širvintų rajono savivaldybė įsteigė piniginę premiją, kuri įteikta išleistuvių iškilmėse.

Paklausta, iš kur tokia sėkmė, kas padėjo, kokios sąlygos lėmė pelnyti net du šimtukus,Miglė sakė:

– Manau, kad esminė sąlyga buvo nuoseklus bandymas suprasti mokykloje pateiktą medžiagą. Ypač ankstesnėse klasėse. Turint tvirtą mokslinių žinių pagrindą ir atradus sau palankiausią metodiką, nebereikėjo tiek plušti paskutiniaisiais metais, kai jau norėjosi laisvės, išvykų ir judresnio gyvenimo. Visos žinios jau gulėjo pasąmonėje, tereikėjo jas susisteminti ir pakartoti. Žinoma, tai tik individuali patirtis. Man pasisekė (nes manau, kad tai sėkmės reikalas), kad proto netenkina vien geras įvertinimas, visad svarbiau buvo žinių įtvirtinimas ir patvarus būvis. Bet vėlesnėse klasėse, analizuodama prioritetus, suvokiau, kad šimtukų nelaikau gyvybiškai būtinais, todėl neišnaudojau viso savo potencialo. Tiesa, ir dabar jų ypatingai nevertinu, man kur kas svarbiau mokykloje įtvirtintos bendražmogiškos vertybės bei savimonė. Už tai dėkoju mokyklos bendruomenei. Esu įsitikinusi, kad pajėgčiau pasiekti dar daugiau, bet, mano manymu, svarbu atsirinkti gyvenimo sferas, kurios tikrai vertos pastangų bei darbo. Šiuo atveju pirmumą teikiu savianalizei, pasaulio bei žmonių pažinimui. Akademinė sėkmė seka paskui.

Pasidomėjus apie būsimas studijas, mergina patikino:

– Toliau planuoju studijuoti sociologiją Vilniaus universitete. Iš žmonių sulaukiau įvairiausių reakcijų dėl šio pasirinkimo. Vieniems tai tapatu politikai, kitiems – per daug nekonkretu. Man tai lyg tarpinė stotelė tarp psichologijos ir filosofijos. Tai mokslinė teorija paremta praktika. Visuomenės ar bendruomenių sąveikų nagrinėjimas mane traukia. Daug metų buvau įsitikinusi, jog sieksiu tapti architekte, bet nagrinėdama studijų programas atradau naują ir gana įdomią kryptį. Ilgai debatavau tarp sociologijos ir antropologijos, architektūra palengva iš minčių nuplaukė į šalį. Šiuo metu trokštu įgyti kuo daugiau teorinių žinių, o po studijų – atrasti būdų, kaip tobulinti kultūros sampratą bei skatinti sąmoningumą bent artimiausioje socialinėje aplinkoje.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite liepos 21 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (4 įvert.)
scroll to top