Praėjusiame numeryje rašėme, kad iki kovo 1 dienos šalyje veikiančios partijos ir judėjimai turėjo atnaujinti duomenis apie savo narius. Kita privaloma data duomenims atnaujinti – spalio 1-oji. Juk natūralu, kad žmonės miršta, palieka gretas ar įsilieja į partijas. Kad ir įtarimuose dėl lošimų bendrovių lobizmo skandinamas Džiugelis ar parlamentinių lėšų neskaidriu naudojimu įtariamas laisvietis Matijošaitis, kurie pastaruoju metu sustabdė/suspendavo partinę narystę.
Teisingumo ministerija paskelbė naujausius duomenis, iš kurių susidaro įspūdis, kad senosios partijos mažėja arba stagnuoja.
„Nemaža dalis senųjų politinių jėgų, vertinant situaciją per narių prizmę, praranda kadaise turėtas pozicijas ir ši tendencija įgauna pagreitį“, – apie situaciją rašoma vienos iš partijų išplatintame pranešime spaudai.
Jame atkreipiama, kad, pavyzdžiui, 2014 metų spalį Darbo partija turėjo 23 305 narius, 2024 metų kovo 1 d. jų buvo likę 9144, o per pastaruosius metus nuo praėjusio kovo sumažėjo beveik 500. Arba štai tais pačiais 2014 metais socialdemokratų gretose buvo 21 847 nariai, dabar jų belikę 14 059. Nuo praėjusių metų partija prarado beveik 300 žmonių.
Nuostolius skaičiuoja ir Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kurie 2014 metais vienijo 14 273 bendraminčius, po dešimtmečio jų likę 12 047. Lyginant su praėjusiais metais, partija sumažėjo beveik 600 narių.
Didesnio proveržio nerodo Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Viktorijos Čmilytės-Nielsen Liberalų sąjūdis.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmonės nusivylė tokiomis politinės jėgomis, jų programomis bei jas įgyvendinančiais asmenimis, todėl arba iš viso palieka partijas ir politiką, arba dairosi naujų, aktyvių, didesnį potencialą demonstruojančių politinių formuočių“, – konstatuojama atsiųstame pranešime ir kaip viena mažėjimo ar tūpčiojimo vietoje priežasčių spėjamas tų partijų nesugebėjimas į savo gretas privilioti jaunimą. – „Šiemetiniams Seimo ar Europos Parlamento rinkimas tai didelės įtakos gal dar ir neturės, tačiau žiūrint į ilgalaikes perspektyvas, galima atsargiai prognozuoti, kad metų metais tais pačiais politikais besiremiančios ir nuolat tik juos keliančios politinės jėgos dar labiau silps bei su kiekvienais rinkimais praras vis daugiau ne tik narių, bet ir rinkėjų balsų“.
Yra ir sparčiai augančių partijų. Teisingumo ministerijos duomenimis, didžiausią proveržį per metus fiksavo Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinkto Jono Pinskaus vadovaujama Lietuvos regionų partija, nuo praėjusio kovo pasipildžiusi daugiau negu 1,3 tūkst. naujų narių. Toks spartus augimas, kokio neparodė nė viena kita politinė jėga, leido šiai partijai tapti ketvirta pagal dydį iš šiandien Lietuvoje veikiančių partijų. Pats Jonas Pinskus su 30,2 proc. palankių bei 27,2 proc. nepalankių vertinimų patenka ir į populiariausių Lietuvos politikų dešimtuką, rodo „Vilmorus“ apklausa.
