Kai 2004-2005 metais tuometinis Širvintų laisvalaikio centras sumanė išnuomoti nenaudojamas kavinės paslaugas, jomis susidomėjusių verslininkų neatsirado. Tų įvykių dalyviai pamena, kad dėl didelių eksploatacinių išlaidų baseine verslininkams siūlomos sąlygos pasirodė rizikingos. Pagaliau su maitinimo verslą įsukusiu Zenonu Miseliu buvo sutarta, kad jam bus išnuomotos patalpos jas atjungus nuo šildymo sistemos. Tikėta: jei nereikės mokėti už tų patalpų šildymą, kavinės veikla galbūt nebus nuostolinga.
Sudarant nuomos sutartį buvo remontuojamos kavinės patalpos, to remonto metu šilumininkai oficialiai atjungė kavinėje esančius centrinės šildymo sistemos radiatorius, jų vietoje verslininko buvo sumontuoti elektriniai, įrengtas kondicionierius. Elgtasi teisėtai, mat šalyje egzistuojanti griežta atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos tvarka galioja tik gyventojams.
Suradus abipusį kompromisą, 2005 metų kovo 29-ąją tarp Laisvalaikio centro ir UAB „Šimista“ dešimčiai metų buvo sudaryta kavinės patalpų nuomos sutartis. Pagal ją verslininkas išsinuomojo apie 209 kv. m kavinės patalpas ir įsipareigojo kas mėnesį viešajai įstaigai mokėti po 713 Lt nuomos mokesčio. Tai, kad verslininko išsinuomotos patalpos nešildomos centralizuotai, patvirtino ne tik sutartis, bet ir auditą atlikęs Širvintų rajono savivaldybės kontrolierius.
Atėjus į valdžią tiems, kurių kadencija dabar skaičiuoja paskutinius atodūsius, tarp valdančiųjų ir Zenono Miselio kilo nesutarimų dėl kitos, Savivaldybės administracijos pastate, šiam verslininkui išnuomotos kavinės. Kaip mano Zenonas Miselis, tą nemalonę jis užsitraukė pareiškęs rajono valdžiai nepatikusią asmeninę nuomonę. Verslininką imta stumti iš „tarybų rūmuose“ nuomojamų patalpų, o paskui tie nesutarimai virto bylinėjimusi teisme. Būtų keista, jei, žvangant kovų kirviams, nebūtų užkliuvusi ir Laisvalaikio centre nuomojama kavinė. Imta įdėmiai domėtis jos veikla, pasigirdo priekaištų, kad verslininkas savo kavinę šildo Laisvalaikio centro sąskaita. Melas, kad ji nešildoma, juk šiluma į kavinę ateina iš kitų patalpų per sienas! Zenonas Miselis bandė teisintis, jog toks buvęs susitarimas, kad išnuomojamos nešildomos kavinės patalpos, kita vertus – jo elektra ir veikiančios virtuvės įrengimų šildomos patalpos per sienas savo šilumą irgi atiduoda kitoms patalpoms. Tačiau „šildymo reikalų ekspertų“ tai neįtikino. Juo labiau nenutildė ir 2012 metų vasario 1-ąją tarp Laisvalaikio centro ir UAB „Šimista“ pasirašytos sutarties papildymas, kuriuo remiantis verslininkas įsipareigojo už neegzistuojantį patalpų šildymą kas mėnesį papildomai mokėti maždaug po 350 Lt.
Kol verslininkas ir valdantieji teismuose aiškinosi savo santykius dėl Savivaldybės administracijos pastato pusrūsyje esančios kavinės, įvyko jau mūsų ne kartą aprašyta Laisvalaikio centro reorganizacija, per kurią, vaizdžiai tariant, šios įstaigos vadovas Vytautas Apavičius buvo išmestas į gatvę, o pats centras prijungtas prie Savivaldybei pavaldžios Širvintų sporto mokyklos. Kaip galima manyti, šios įstaigos vadovo rankomis ir buvo užsimota galutinai pribaigti ne tik valdantiesiems neįtikusį Laisvalaikio centro direktorių Vytautą Apavičių, bet ir po reorganizacijos jau Sporto mokyklos patalpose kavinę besinuomojantį Zenoną Miselį. Širvintų rajono apylinkės teismą pasiekė civilinis ieškinys, kuriuo paprašyta solidariai iš Zenono Miselio ir Vytauto Apavičiaus priteisti … kavinės patalpų šildymo išlaidas, kurias įstaiga tariamai patyrė per visus tuos nuomos metus. Taip pat paprašyta pripažinti negaliojančiu 2012 metų vasario 1 dienos sutarties papildymą. Jei manote, kad ieškovas šiame papildyme įžvelgė galimą verslininko diskriminavimą, labai klystate – jo teigimu, mokestis už šildymą turi būti skaičiuojamas pagal matavimo prietaisų rodmenis, o ne iš anksto susitarus, kad UAB „Šimista“ kas mėnesį už kiekvieno kvadratinio metro šildymą papildomai mokės po 1,4 Lt (be PVM).
Ieškovų prašymu, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo per 55 tūkst. litų vertės UAB „Šimista“ turto.
Sužinoję apie jiems pateiktą ieškinį, atsakovai nežinojo: verkti ar juoktis?
– Kuo baigėsi istorija dėl Vytauto Apavičiaus atleidimo, šiandien gerai žinome, – sakė rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė. – Aš dar tada įspėjau rajono vadovus, kad nepamintų įstatymų ir nediskriminuotų jiems galimai politiškai neįtikusio žmogaus. Bet kur tau! Dabar matome, kaip tai atsirūgo: Vytauto Apavičiaus atleidimas iš darbo visų teismų instancijų buvo pripažintas neteisėtu, jam išmokėti priteistos tūkstantinės išmokos, o tas valdžios klaidas iš rajono biudžeto apmokės visi gyventojai.
Tarybos narė sako lygiai taip pat ne kartą įspėjusi ir dėl galimo Zenono Miselio persekiojimo. Juk yra su tuometinės valdžios žinia sudaryta sutartis, pagal kurią kavinė buvo išnuomota atjungus jos šildymą. Jei sutartis nebetenkina, reikia ieškoti galimybių ją pakeisti, tačiau ne taip kvailai versti Zenoną Miselį sumokėti už tai, ko jis iš tiesų net negavo. Galų gale, kuo čia dėtas Vytautas Apavičius?
Atsakymai peršasi patys. Savo civiliniame ieškinyje Širvintų sporto mokykla suskaičiavo, kad per visus tuos metus „dėl nepagrįstų ir neteisėtų Vytauto Apavičiaus veiksmų, kuriais buvo neteikiamos sąskaitos už UAB „Šimista“ nuomojamos kavinės šildymą“, verslininkas už šildymą įsiskolino beveik 44 tūkst. litų. Štai tą skolą ir paprašyta priteisti. Kaip jau supratote, pagal ieškinį solidariai turėjo atsakyti ir „nepagrįstai bei neteisėtai“ pasielgęs Vytautas Apavičius, kuris, beje, šio ieškinio atsiradimo metu kaip tik pasiekė svarią pergalę prieš Savivaldybę ir greičiausiai labai užrūstino virš eilinių mirtingųjų pakilusius vietinės reikšmės vadukus.
Tačiau ką čia kalbėti! Kaip ir įspėjo Živilė Pinskuvienė, teismas atmetė Sporto mokyklos ieškinį kaip nepagrįstą vien jau dėl to, kad šildymo sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta. Maža to, teismas taip pat pripažino, kad sutarties papildymą pasirašęs Vytautas Apavičius elgėsi teisėtai ir pagrįstai – ši sutartis jo vadovaujamai įstaigai atnešė naudos. Pagaliau, pagal šį ieškinį Vytautas Apavičius apskritai neprivalo solidariai atsakyti, kadangi jo atsakomybę ieškovas kildina iš sutarties.
Teismo sprendimu, atmetus ieškinį ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas buvo įpareigotas padengti 2 tūkst. litų, kuriuos Zenonas Miselis ir Vytautas Apavičius sumokėjo už advokato teisinę pagalbą.
Pralaimėjusieji šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau šis Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
– Laimė, kad dėl apsikvailinusių valdininkų rajono biudžetas šįsyk nepatyrė daug žalos. Tačiau kokiais pinigais įvertinti žmonių patirtas nuoskaudas, kaip sugrąžinti pakirstą rajono rinkėjų pasitikėjimą valdžia? – svarstė rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė.
Gintaras Bielskis
