Praėjusi savaitė prasidėjo vidurdienį orą sudrebinusiu pavojaus sirenų gausmu Vilniuje. Antakalnyje įsikūrusios Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kieme buvo surengtas gyventojų perspėjimo sirenos testavimas. Sirena įrengta įgyvendinant projektą „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“.
Pagal šį projektą įsigytos 197 stacionarios akustinės perspėjimo sirenos, kurios diegiamos 17-oje šalies savivaldybių. Dar vyksta jų įrengimo darbai, montuojama valdymo techninė ir programinė įranga bei atliekamas testavimas. Kaip uvo pademonstruota bandymų Vilniuje metu, jų skleidžiamas garsas kiek skiriasi nuo to, kuris pažįstamas dešimtmečiais. Jis ne toks šaižus.
Numatyta įsigyti ne mažiau kaip 215 naujų modernių sirenų, kuriomis bus atnaujinta bei išplėtota esama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Jonavos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino, Zarasų savivaldybėse.
Tai sistema, skirta iš anksto perspėti apie branduolinį pavojų, kurio šaltinis – Baltarusijoje pastatyta Astravo atominė elektrinė.
Projekto, kuris startavo 2020 metų spalį, vertė – 7 mln. Eur, iš jų 5,95 mln. Eur – Norvegijos lėšos, likusios – bendrojo finansavimo lėšos. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki šių metų balandžio 30 dienos.
Įgyvendinus projektą tikimasi užtikrinti kokybišką 17-os savivaldybių gyventojų, kurios patenka į Baltarusijos atominės elektrinės skubių apsaugomųjų veiksmų ir išplėstinio planavimo atstumą (0-100 km poveikio zoną), informavimą ir perspėjimą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1 tūkst. sirenų, kol kas visos jos jungiamos atskirai. Projektas numato, kad sirenas galės paleisti kiaurą parą dirbantis Situacijų koordinavimo skyrius.
Tačiau projekte konkrečiai neminimos gyventojams skirtos slėptuvės, kurios karo Ukrainoje kontekste įgijo dar didesnį aktualumą.
Vis dėlto kolektyvinės apsaugos statiniai, skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, yra svarbūs objektai.
Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.
Valstybinis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo kelis tūkstančius objektų šalyje, kurie nelaimės atveju taptų tokia priedanga. Jų sąrašą, kuriame – 21 objektas rajone, pateikia ir Širvintų rajono savivaldybė. Tai seniūnijų, švietimo ir kultūros įstaigų, Kernavės muziejaus patalpos. Nors jie apibūdinami kaip statiniai, turintys patalpas, kuriose galima laikinai apgyvendinti žmones, jų paskirtis yra ir galimybė slėptis nuo kenksmingo aplinkos poveikio.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 8 d. laikraščio numeryje.
