Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyrius skelbia, kad 58-nios iš 60 Lietuvos savivaldybių gerina švietimo kokybę dalyvaudamos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). TŪM – pirmoji tokia programa, kuri savivaldybėms suteikė autonomijos ir tapo įrankiu savivaldybės savarankiškumo švietimo srityje stiprinimui.
Savivaldybės įgyvendina savo pačių parengtus pažangos projektus keturiomis – lyderystės veikiant, įtraukties, STEAM ir kultūrinio ugdymo – kryptimis. 270 mokyklų ir daugiau nei 225 milijonų eurų investicijų į šalies švietimą – tokia švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ matematika. Praėjusį pavasarį TŪM programą pradėjo įgyvendinti 22 šalies savivaldybės, o dabar prie jų prisijungė dar 36 programoje norą dalyvauti išreiškusios savivaldybės.
Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad šiuo metu jau galima pasidžiaugti pirmojo savivaldybių srauto, kuriame yra 22 šalies savivaldybės, padarytu progresu: iš suplanuotų 1 093 veiklų daugiau nei 500 yra jau įgyvendinamos arba užbaigtos. Tarp jau įgyvendintų veiklų apstu tiek infrastruktūros pokyčių, reikiamų priemonių ir įrangos įsigijimo, tiek mokinių ir mokytojų ugdymo veiklų, išvykų ir stažuočių, kvalifikacijos tobulinimo mokymų bei kūrybinių dirbtuvių. ŠMS ministerija informuoja, kad konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos projekto vertės.
Pasidomėjus, kokias lyderystės, įtraukties, STEAM ir kultūrinio ugdymo veiklas susiplanavo ir vykdys Širvintų rajono mokyklos, Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė informavo: „Programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) dalyvauja Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, Širvintų pradinė mokykla, Širvintų „Atžalyno“ progimnazija ir Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija. Parengtame Širvintų rajono savivaldybės švietimo pažangos plane numatytos lyderystės, įtraukties, STEAM ir kultūrinio ugdymo veiklos pagal mokyklų iškeltas problemines sritis, kurios sprendžiamos šio projekto dėka. Mokyklos sieks sukurti šiuolaikiškas kokybiško ugdymo(si) sąlygas, didinančias domėjimąsi mokslu ir lemiančias geresnius mokinių pasiekimus.“
Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė pažymėjo, jog šiam tikslui įgyvendinti būtina atpažinti individualius ugdymo(si) poreikius ir pagal kiekvieno galias ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius, gilinant pedagogų kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje; aprūpinti mokyklas priemonėmis, skatinančiomis mokymo(-si) metodų įvairovę ir patirtinį ugdymą pagal kiekvieno vaiko galias; organizuoti STEAM, įtraukaus bei kultūrinio ugdymo veiklas, pasitelkus inovatyvius ugdymo metodus, taip skatinant mokinių motyvaciją mokytis; modernizuoti mokyklų infrastruktūrą, atnaujinant fizines patalpas ir užtikrinti, kad mokyklų infrastruktūra būtų saugi ir pritaikyta specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems asmenims, įrengti erdves, pritaikytas kultūriniam, STEAM bei įtraukiajam ugdymui. Taip pat mokyklos numatė mokytojų ir vadovų kompetencijų stiprinimą, ugdant praktinius gebėjimus STEAM, įtraukaus, kultūrinio ugdymo bei lyderystės.
Pabrėžiama, kad šiam tikslui įgyvendinti būtinas švietimo įstaigų bendruomenės profesinis augimas: vadovo, mokytojų, švietimo pagalbos ir kitų specialistų kompetencijų stiprinimas užtikrinant mokymus ir stažuotes šiomis kryptimis: įtraukusis ugdymas, STEAM bei kultūrinis ugdymas, lyderystė; svarbu stiprinti mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas; diegti tinklaveika grįstą ugdymo organizavimą, atveriant galimybes materialiaisiais, intelektiniais ir žmogiškaisiais ištekliais naudotis kitų mokyklų mokiniams ir mokytojams, diegti tinklaveika grįstą ugdymo organizavimą, atveriant galimybes materialiaisiais, intelektiniais ir žmogiškaisiais ištekliais naudotis kitų mokyklų mokiniams, tėvams, mokytojams bei švietimo pagalbos specialistams.
„Visos mokyklos planavo veiklas atskiroms sritims stiprinti, – pasidžiaugė vedėja Rasa Kralikevičienė. – Numatyta labai daug veiklų, jos visos svarbios STEAM, lyderystės, įtraukties ir kultūrinio ugdymo sritims. Minėdama kelias iš jų, noriu akcentuoti, kad mokyklos apgalvojo visas sritis ir kiekvienai jų pritaikė veiklas pagal savo esamą situaciją. Numatyta gamtos mokslų kabinetų, laboratorijų, informatikos kabinetų įrengimas, biologijos kabinetų remontas pagal universalaus dizaino principus, STEAM laboratorijų įrengimas, pažangių technologijų laboratorijų įranga, matematikos kabinetų įranga, mokytojo kambario įrengimas ir remontas pagal universalaus dizaino principus, specialiojo pedagogo kabineto įrengimas ir remontas bei kabineto įranga, logopedo kabineto įranga (baldai, priemonės), bendrų patalpų įrengimas bei mergaičių ir berniukų WC pritaikymas negalią turintiems žmonėms (įrengiamos atskiros kabinos neįgaliesiems), keltuvas negalią turintiems žmonėms; aktų salės remontas ir įrengimas, foto ir video studijos įrengimas, menų laboratorijos įrengimas, bibliotekos įrengimas ir remontas, dizaino studijos įrengimas, dailės kabineto įrengimas (dailės paruošiamasis ir dailės studija) ir t. t. Taip pat numatyti ir individualių ugdymosi poreikių turinčių mokinių atpažinimo mokymai, tėvų bendruomenės švietimo renginiai, švietimo įstaigų vadovų ir pavaduotojų mokymai, mokymai apie sėkmingą įvairių gebėjimų poreikių, elgesio ir emocijų mokinių ugdymą bendrojo ugdymo klasėje, darbą su elgesio ir emocijų sunkumų ir sutrikimų turinčiais vaikais, socialinių įgūdžių programos „Paauglystės kryžkelės“ įgyvendinimas 5–8 klasėse, socialinės akcijos, labdaros vakarai mokinių pilietiškumo ir socialinių kompetencijų ugdymui, pamokų ciklas III klasių matematikos A kurso gimnazistams, besiruošiantiems laikyti matematikos VBE, pamokos su Universiteto dėstytojais, STEAM edukacijos su robotika integravimas į formalų ir neformalų švietimą, tęstinių STEAM pamokų patirtinių veiklų organizavimas TŪM mokyklų ir kitų savivaldybės mokyklų mokiniams naujai įrengtoje STEAM laboratorijoje, integruoto STEAM ugdymo dienos, visatos pažinimo edukacijos, neformalūs robotikos užsiėmimai ir dar daug kitų veiklų.“
Vedėja patikino, jog visos mokyklos kompleksiškai ir atsakingai, tiek dalyvaudamos TŪM programoje, tiek pasinaudodamos kitų iniciatyvų lėšomis, skiria dėmesį įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, stengiasi, jog būtų sudarytos sąlygos mokiniams dalyvauti įvairiose ugdymo veiklose atliepiant jų individualius poreikius.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.? Apie tai ir dar daugiau bus diskutuojama kovo 12 d. Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje vyksiančiame rajono vadovybės, administracijos ir mokyklų vadovų pasitarime.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
