VRK paliko plyšį, kaip gauti atlyginimą neatlygintinai

Baigiasi rugsėjis, tuo pačiu iš dalies baigiasi ir ramybė žiniasklaidai. Seimas priėmė nutarimą dėl savivaldybių tarybų ir merų rinkimų 2023 metų kovo 5 dieną, o tai reiškia, kad jau spalio 7 dieną prasidės politinė kampanija. Su jos pradžia publikacijos, kuriose vienaip ar kitaip bus paliesti asmenys ar politinės jėgos, pretenduosiančios užimti vietas savivaldoje, gali būti įvardyti kaip atlygintina politinė reklama.

Dar rugpjūčio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino naujas Išorinės politinės reklamos taisykles, Politinės reklamos žymėjimo tvarkos aprašą bei Rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo ir vertinimo. Kaip galite suprasti, žodis „naujas“ reiškia, kad tose taisyklėse, apraše bei rekomendacijose yra naujovių.

Viena iš Rinkimų kodekso naujovių – politinė reklama yra ne tik teigiama, bet ir neigiama informacija apie politinės kampanijos dalyvį ar politinę organizaciją.

„Kitaip tariant, politinė reklama gali būti ne tik teigiamai nušviečianti politinės kampanijos dalyvį, bet ir siekianti sukelti neigiamą poveikį jo atžvilgiu, o vienas iš jos tikslų gali būti siekis paveikti rinkimų rezultatus politinės kampanijos dalyvio nenaudai,“ – aiškina VRK.

Kai dalykas naujas, tai daug neaiškumų. Sakykime, parašysime, kad tarybos nario Astiko atžvilgiu paskelbtas teismo nuosprendis (o jis ketina vėl kandidatuoti į rajono tarybą), taigi yra tikimybė, jog tokia neigiama informacija bus įvardyta politine reklama. Ir visai nesvarbu, kad tai – faktas. Tik klausimas, kas už ją turės sumokėti? Astikas, suprantama, neduos nė sudilusio grašio už kompromatą, o politiniai oponentai, kam tai bus naudinga, sakys: tokios informacijos mes neužsakėme.

Astikas apskųs, o VRK pripažins. Gal skaudžiai ir nenubaus, bet faktas yra – reklama atlygintina pagal nustatytus įkainius. Taigi mokės laikraščiai ir portalai į valstybės biudžetą PVM nuo negautos teorinės sumos, net miela valdantiesiems žiūrėti bus, kaip pilnėja šalies biudžetas.

Gaila, kad kurdami taisykles, politikai ir VRK netyčia, o gal tyčia pražiūrėjo neatlygintiną reklamavimąsi socialiniuose tinkluose ir internete. Ne paslaptis (apie tokius atvejus nemažai kalbėta), kad koks portalas ar įtakotukas (taip žurnalistė Rūta Janutienė pavadino nuomonės formuotojus) paima suderėtą sumelę iš politiko, jo veidelį su pabiromis paskelbia savo svetainėje ar paskyroje, bet parašo, kad politinė reklama skelbiama neatlygintinai. O jei neatlygintinai, tai jau neprisikabinsi. Čekių nėra, sąskaitų nėra, patvirtintų įkainių irgi. Nepagautas už rankos – ne vagis.

Tiesa, dar viena iš Rinkimų kodekso naujovių yra ta, kad dabar neatlygintinai skelbiamos politinės reklamos apskritai nebebus privaloma žymėti. O čia jau geras dalykas kad ir to paties Astiko atveju. Galėsi prieš VRK teismą muštis į krūtinę, jog šimtu procentų sutinki su jais, kad ta informacija apie teismo sprendimą laikytina politinė reklama, tačiau ji buvo neatlygintina, vat ir nepažymėta.

Kai paliktas plyšys, kaip gauti atlyginimą neatlygintinai, laukia tikras „Grybų karas“.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 30 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top