Kalbėti nepakanka, reikia dar ir gilinti žinias apie kalbą

Ir P. Alfredui, ir p. Viktorui atsirūgo jų homofobiški pasisakymai. Darbopartija.lt nuotr.

Dėl savo homofobiškų pasisakymų atsiprašinėdamas kolegų Europos Parlamento liberalų frakcijoje, „Darbo partijos projekto vadovas“ Viktoras Uspaskich teisinosi, kad lietuvių kalba nėra jo gimtoji, todėl kalbėdamas neoficialioje aplinkoje jis gali padaryti klaidų. Bet Europos liberalams tai didelio įspūdžio nepadarė – trečiadienį jie susirinko svarstyti Lietuvos politiko galimybes likti šioje politinėje grupėje ir beveik vieningai p. Viktoru atsikratė.

Politikas visada garsėjo skystomis lietuvių kalbos žiniomis. 2011-ųjų pabaigoje žiniasklaida smaginosi taršydama tada irgi Europos parlamento nariu buvusio Viktoro lingvistinius sugebėjimus. Pateiktame jo parašytame dokumente gramatinės klaidos buvo matomos vos ne kiekviename žodyje. „Negi tautos atstovas Europos Parlamente nesugeba reikšti minčių kalba tautos, kuriai atstovauja?“ – retoriškai klausė žurnalistai.

Homofobiškai atsiliepdamas apie seksualines mažumas ir jas pavadindamas žodžiu iš „p“ raidės, Viktoras prieš tai galėjo pasikonsultuoti su Širvintų rajono tarybos nariu Alfredu Astiku. Irgi paslydęs ant homofobiškų išsireiškimų, p. Alfredas vis dėlto buvo nuteistas ne už tai, o už šmeižtą. Širvintų gudrutis gerbiamo bendruomenės nario nevadino žodžiu iš „p“ raidės, o jam pritaikė „gėjaus“ etiketę. Įdomu, kaip būtų reagavę Europos parlamento liberalai, jei ponas Viktoras būtų pareiškęs nenorintis, kad jo „pokalbius, laidas komentuotų gėjai visokie“, kai dėmesio objektu tapęs „Laisvės“ partijos atstovas Raskevičius pats save įvardijo „profesionaliu gėjumi“.

Jei į šią istoriją patekęs Uspaskich būtų daugiau kontaktavęs su panašios patirties turinčiu Astiku, o ne Europos parlamento liberalų širdis minkštinęs paistalais, kad „gyvoje kalboje gali būti klaidų, netiksliai išdėstytų sakinių, bet svarbiausia, kad lietuviškai daug ką galima pasakyti intonacijos ir neverbalinės komunikacijos pagalba“, galbūt būtų sužinojęs, kad 2015 metų rugpjūtį nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su prašymu išaiškinti LGBT bendruomenės atstovus žeidžiančio termino „pederastas“ reikšmę. Tai pagrindinė forma to žodžio iš „p“ raidės, kuris ir užkliuvo euro parlamentarams. Viktoras būtų pašokęs iki lubų, nes tada Valstybinės lietuvių kalbos komisijos specialistų pateiktoje išvadoje termino „pederastas“ įžeidaus pobūdžio nebuvo įžvelgta.

Kaip tada apie tai rašė žiniasklaida, lietuvių kalbos konsultantai neįžvelgė neigiamo termino „pederastas“ poveikio visuomenės kalbos kultūrai ir nekvestionavo šio žodžio vartojimo leidyboje, visuomenės informavimo priemonėse, viešajame gyvenime ir kitose srityse. Taigi Viktoras prieš kolegas frakcijoje būtų ramiai pasiteisinęs, kad mūsų šalyje taip vadinti seksualines mažumas yra normali ir kultūringa praktika, ką jis ir padarė.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 22 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (2 įvert.)
scroll to top