Turbūt daugelis jau girdėjo ir ne vieną kartą, kad vėjo elektrinių parkų vystymas yra griežtai apibrėžtas daugybe įstatymų bei prižiūrimas ne vienos reguliuojančios institucijos. Negana to, ši įstatyminė bazė kinta, atsiranda naujų prievolių, kurių viena buvo pristatyta visai neseniai. Tad – kokie tie įstatymai ir ką jie apibrėžia bei kas naujo atsirado vėjo energetiką apibrėžiančiuose teisės aktuose?
Daugiau nei 30 veiklą reguliuojančių teisės aktų
Vėjo elektrinių parkų vystymą reglamentuoja daugiau nei 30 skirtingų įstatymų, aprašų bei aktų. Ši teisinė bazė apima visas su vėjo energetikos plėtra susijusias sritis. Svarbu suprasti, kad šie teisės aktai yra ne tik iš energetikos srities, nes vėjo elektrinių parkai ir jų vystymas gali turėti poveikį aplinkai, jei statomi netinkamai ir neišanalizuotose bei nepatvirtintose vietose.
„Žinoma, svarbiausi įstatymai yra LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, LR Energetikos įstatymas, LR Elektros energetikos įstatymas. Šiuose įstatymuose yra numatyti pamatiniai atsinaujinančios energetikos plėtros veikimo būdai, ribojimai, saugikliai ir kt. Bet greta to yra ir tokie itin aktualūs įstatymai kaip LR Teritorijų planavimo įstatymas, LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, LR Triukšmo valdymo įstatymas.
Tad akivaizdu, kad vėjo energetikos projektų vystytojai veikia itin griežtuose rėmuose ir kiekvienas jų žingsnis yra reglamentuotas. Greta šių išvardytų teisės aktų egzistuoja dar daugybė: nacionalinės energetikos, atsinaujinančios energetikos strategijos, kurių tikslus vystomi projektai turi atitikti; Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos ir kita“, – komentuoja Darius Narmontas, projekto vadovas iš bendrovės „Evecon“.
Pasak D. Narmonto, šių įstatymų įgyvendinimas yra griežtai prižiūrimas atsakingų institucijų ir vystyti projektą į juos neatsižvelgiant yra paprasčiausiai neįmanoma: „Vėjo energetika yra itin griežtai prižiūrima ir kontroliuojama, pirmieji vėjo malūnai šalyje pradėjo suktis dar prieš tris dešimtmečius, todėl tokių parkų vystymas yra iki detalių sustyguotas. Jei kas nors iš vystytojų padaro nusižengimą, jis yra greitai pastebimas ir vystytojas situaciją privalo nedelsiant spręsti.
Vėjo energetikos projektai yra itin didelių investicijų reikalaujanti veikla, todėl nei vienas vystytojas nenori rizikuoti bandydamas kažkaip apeiti įstatymus ir taip prarasti padarytas investicijas. Negana to, bent mes tame apskritai nematome prasmės: dirbame stipriai reguliuojamoje rinkoje ir tikime, kad tas reguliavimas yra būtinas norint pasiekti geriausių rezultatų mūsų šaliai, todėl esame įsigilinę į visus įstatymus, nuolat sekame jų pokyčius“.
Poveikio aplinkai vertinimas ir visuomenės informavimas
Vis dėlto daugiausiai klausimų visuomenei kelia būtent poveikio aplinkai vertinimas, jo skaidrumas ir tikslumas bei gyventojų informavimas. Tad apžvelkime, kas rašoma Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme.
Šis įstatymas apima planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą bei ataskaitos rengimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, įvertinimą, visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, konsultacijas su kitomis valstybėmis bei atsakingos institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.
„Savo veikloje itin griežtai vadovaujamės visais šio ir kitų įstatymų nurodymais, ir dėl poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinimo, ir dėl visuomenės informavimo bei įtraukimo. Vis dėlto girdėjome, kad kai kurie bendruomenės nariai teigia, kad nesivadovaujame Orhuso konvencija, kuri apibrėžia visuomenės teisę žinoti ir dalyvauti atsinaujinančios energetikos projektų vystyme. Čia noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų informacijos dalijimąsi su visuomene reglamentuoja ne Orhuso konvencija, o minėtasis įstatymas. Mat Orhuso konvencija yra taikoma valstybės institucijoms ir teisei iš valstybės institucijų gauti informaciją aplinkos klausimais, bet ne fiziniams ar juridiniams asmenims bei jų teikiamai informacijai.
Bet čia yra svarbiausia tai, kad mes greta to, kad vadovaujamės įstatymais ir informuojame visuomenę visais atvejais, kai to reikalauja įstatymas, darome gerokai daugiau. Nuoširdžiai norime, kad visuomenė suprastų, kaip veikia vėjo elektrinių parko vystymo procesas, kad žinotų faktus apie tokių elektrinių poveikį, naudas, turėtų galimybių mūsų klausti ir gauti atsakymus. Dėl to darome ne vieną papildomą informavimo žingsnį: komunikuojame žiniasklaidoje, turime nuolat atnaujinamą konkretaus projekto interneto svetainę www.zaliazeme.lt, susitinkame su bendruomenėmis. Tikime, kad projektas gali būti sėkmingas tik tada, kai kuriame jį kartu su bendruomene“, – komentuoja Darius Narmontas.
Pokyčiai įstatyme palies gyventojus
Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojo LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas, kuris palies gyventojus individualiai.
Taigi, kas pasikeitė?
Iki šių metų sausio mėnesio vystytojai įstatymo buvo įpareigoti mokėti nekilnojamo turto mokestį ir kasmetines įmokas į bendruomenių fondą. Iš pastarojo 5 km atstumu esančios bendruomenės galėjo investuoti į aplinkos gerinimo projektus, infrastruktūrą, darželius ir kt.
Nuo šių metų sausio, NT mokestis išlieka toks, koks buvęs, o įmokų į bendruomenių fondus tvarka keičiasi ir nuo šiol 15 proc. šios įmokos į bendruomenių fondus bus skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinių, o 85 proc. – bendruomeninėms organizacijoms.
Tad pavyzdžiui, jei už vieną elektrinę, gaminančią 8 MW elektros, vystytojas sumokės 28 000 Eur per metus, 15 proc. sumos, kas yra 4200 Eur, bus paskirstoma gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu nuo elektrinės. Jei šio spindulio teritorijoje bus daugiau elektrinių, suma didės.
Užs. Nr. 23.
