Sveiki dantys – ne tik graži šypsena, bet ir gera sveikata

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vadovės Alinos Pūrienės teigimu, Lietuvoje dar nesusiformavo rimtas požiūris į dantų priežiūrą. Medikai sunerimę, kad dantų kaulo gedimo atvejų kasmet daugėja. Anot 15min.lt pateiktos statistikos, Lietuvoje net 50,6 proc. trimečių nustatytas ankstyvasis ėduonis, iš jų 6,5 proc. – ypač agresyvus daugybinis ankstyvasis ėduonis. 4-6 metų vaikų dantų kaulo gedimo epidemiologinis tyrimas parodė, kad problemos paplitimas šioje amžiaus grupėje siekia 89,7 procento. Tenka gydyti net tokius pacientus, kurie neturi nė vieno sveiko danties…

Neseniai prabilta ir apie tai, kad senjorai lieka be protezų, nes… lėšos išnaudojamos vaikų dantims protezuoti.

Odontologai piktinasi tėvų abejingumu ir pasisako už tai, kad tėvams būtų pradėtas taikyti įpareigojimas prižiūrėti bei gydyti savo atžalų dantis. Netgi grasinama baudomis. Esą tokia tvarka vyrauja Švedijoje, Norvegijoje, Australijoje, Škotijoje.

Tiesa, remdamiesi Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatomis, jau ir dabar odontologai gali pranešti apie vaiko nepriežiūrą, bet, panašu, taip nesielgia. Ar tikrai baudomis įmanoma pasiekti poslinkių? Juk galima svarstyti ir kitaip – ar tikrai sudarytos visos sąlygos, kad odontologų paslaugos būtų visiems lengvai prieinamos?

Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė informavo, kad nuo 2015 m. sausio 2 d. pasikeitė registravimo pas gydytojus odontologus tvarka:

„Asmenų registravimo tvarką 2014 metų spalio 28 dieną patvirtino Valstybinės ligonių kasos direktorius savo įsakyme „Asmenų registravimo į asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eiles ir šių eilių stebėsenos tvarkos aprašas“, kuris įsigaliojo nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Jame nurodomos įstaigų pareigos registruojant asmenis pas visus gydytojus. Kadangi mūsų registracija pas gydytojus odontologus neatitiko minėtos tvarkos, turėjome ją keisti. Dabar asmenys pas gydytojus odontologus pirminiam apsilankymui registruojami nuolat registratūroje pačiam atvykus arba telefonu, nepriklausomai nuo jų amžiaus, socialinės padėties ar kt. Šiuo metu pas visus gydytojus odontologus asmenys pirminiam apsilankymui registruojami jau vasario mėnesiui ir eilė palaipsniui ilgėja. Išlieka pacientų aptarnavimas tą pačią dieną dėl skausmų (būtinosios pagalbos) ir profilaktiniam patikrinimui ruošiant vaikus į mokyklą bei darželį arba patikrinimui dėl įrašymo į dantų protezavimo eilę. Tai atlieka budintis tą dieną odontologas. Kartotiniams apsilankymams, kuomet asmuo jau yra gydomas odontologo, laiką nurodo pats gydytojas.“

Pasak vyriausiosios gydytojos, vaikų dantų problemos tos pačios. Jeigu tėvai rūpinasi vaikų dantimis nuo jų gimimo, nuolat atveda tikrintis pas odontologą, – problemų būna mažiau. Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre dirba burnos higienistas, kuris atlieka daug profilaktinio darbo, taigi ir silantuoja (padengia sveikų krūminių dantų vageles specialia medžiaga) vaikams dantis.

„Burnos higienistas dirba trečiadieniais, eilių pas jį nėra, registruojamasi registratūroje. Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, 2014 metų sausio – rugsėjo mėnesiais iš 786 vaikų, kuriems gali būti suteikta silantavimo paslauga, jeigu jų krūminiai dantys sveiki, mūsų įstaigoje paslauga suteikta tik 90 (11,45 proc.). Pasitaiko atvejų, kad dantis tenka ne silantuoti, bet jau plombuoti“, – sako vyriausioji gydytoja Nijolė Dimšienė.

Savo kabinete dirba burnos higienistė Rima Kirlienė.

Daugelis žmonių žino, kad reguliariai lankydamiesi pas odontologą išsaugosime sveikus dantis. Tačiau dažnai nustemba, kai odontologas rekomenduoja apsilankyti pas burnos higienistą. Kodėl? Kas bus atliekama? Į šiuos ir kitus klausimus apie profesionalią burnos priežiūrą sutiko atsakyti dantų higienistė Rima Kirlienė.

– Įdomus pavadinimas – „burnos higienistas“… Kuo skiriasi nuo odontologo? Ar tam reikalinga baigti specialius mokslus ar po medicinos studijų – tobulinimosi kursus?

– Burnos higienistas konsultuoja pacientus, kaip tinkamai valyti dantis, prižiūrėti burnos ertmę ir taikyti apsaugos nuo ėduonies priemones, nustato dantų ėduonį, ortodontines ligas (sukandimo netaisyklingumą), priešvėžinę burnos ertmės būklę, šalina dantų konkrementus (apnašas), kitus su burnos higiena susijusius sutrikimus. Burnos higienistu gali dirbti asmuo, baigęs burnos higienisto studijas aukštojoje medicinos mokykloje arba kolegijoje.

– Laukuose pilna įvairaus dydžio akmenų, kiekvieną dieną juos matome ir nė kiek jais nesistebime, tačiau būtų labai įdomu sužinoti, kaip akmenys atsiranda ant mūsų dantų?

– Burna – viena iš gausiausiai mikroorganizmų sankaupų turinti vieta žmogaus organizme. Apnašos ant dantų kaupiasi palaipsniui. Iš pradžių dantys pasidengia minkštu bakteriniu apnašu, vėliau prasideda jų mineralizacija – kietėjimas. Šis apnašas ir vadinamas akmenimis. Dantų apnašos kaupiasi virš dantenų ir po dantenomis. Susidarę akmenys savo aštriais kraštais pažeidžia dantenas. Didėdami jie stumia dantenas žemyn, apnuogina dantų šaknis ir sunkina burnos higieną ir savaiminį dantų apsivalymą. Apnašose esantys mikroorganizmai sukelia dantenų uždegimą.

– Tiesa, kad blogas kvapas iš burnos yra dažna problema…

– Prastas burnos kvapas dažniausiai būna nuo apnašų burnoje. Visų pirma turime tinkamai prižiūrėti dantis, du kartus per dieną išsivalyti dantis pasta ir šepetėliu, nepamirštant tarpdančių valymo ir skalavimo skysčio.

– Girdėjau, kad dantis galima poliruoti. Juk šis žodis dažniausiai vartojamas įvairiuose apdailos darbuose…

– Poliravimas – tai minkšto ir pigmentinio apnašo (nuo kavos, arbatos ar tabako) nuvalymas, kad paviršius taptu lygus. Nupoliruotas dantų paviršius pabąla. Yra keli poliravimo būdai -poliruojančiomis pastomis ir šepetėliais, gumytėmis ir oro abrazijos aparatu – sodos srove.

– Ką reiškia sąvoka – „dantenų recesija“, juk, žiūrint iš ekonomikos pusės, „recesija“ – gamybos smukimas.

– Dantenų recesija – tai dantenų atsiskyrimas nuo danties. Esant dantenų recesijai apsinuogina danties kaklelis ar dalis šaknies. Dantis atrodo pailgėjęs. Prarandamas estetinis šypsenos vaizdas.

– Burnos higienistas žmogui parenka burnos higienos priemones. Ką dar galima naudoti be dantų šepetėlio ir pastos?…

– Be dantų šepetėlio ir pastos, būtina naudoti tarpdančių siūlus ir tarpdančių šepetėlius. Taip pat burnos skalavimo skysčius.

–  Kas kiek laiko patartumėte lankytis pas burnos higienistą?

– Profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti 1 – 4 kartus per metus, kiekvienam pacientui rekomenduojama individualiai, pagal burnos ertmės būklę.

– Gal yra paskleistas dar vienas mitas, kad dantis reikia valytis kiekvieną dieną? Pažįstu žmonių, kurie beveik nevalo dantų ir nieko…

– Pažįstu ir aš tokių žmonių, bet tai tikrai ne mitas, dantis reikia valytis du kartus per dieną. Tiesiog vieni esame imlesni apnašo kaupimuisi, kiti – ne, žinoma, įtakos turi ir paveldimumas.

– Ar vaikų burnos priežiūra skiriasi nuo suaugusiųjų?

– Vaikų dantukus turime prižiūrėti jau nuo pat pirmojo dantuko. Vaikų dantis turėtų labai kruopščiai prižiūrėti tėvai. Kai kūdikis pratinamas eiti miegoti su saldžiais gėrimais ar pienu, tuomet visos apnašos per naktį kaupiasi ant dantų, formuojasi bakterijos, kurios virsta rūgštimis ir gadina dantis. Tėvai turėtų pasirūpinti tinkama burnos higiena: valyti dantukus su specialiu silikoniniu antpirščiu ar marlės skiautele, neduoti saldžių gėrimų ar užkandžių prieš miegą. Pradėję mažyliui valyti pirmuosius dantukus dar kūdikystėje, pratinsite jį prie kasdienės higienos, o vėliau formuosite tinkamus dantų valymo įgūdžius. Dantų pasta turi atitikti amžiaus grupę. Iki 6 – 7 metų tėvai turėtų patys vaikams valyti dantukus, nes tinkamai jie patys nesugeba išsivalyti. 7 – 12 metų vaikai jau turėtų patys mokėti išsivalyti dantis. Dantų pastoje turėtų būti pakankamai fluoro, kad stiprintų augančius dantukus. 12 – 18 metų jaunuolių dantys yra labai pažeidžiami, tad svarbu pasirinkti tinkamą dantų pastą ir minkštą dantų šepetėlį, kad netraumuotų dantenų ir dantų paviršiaus.

– Nuo kada Širvintose atsirado tokia paslauga? Gal galite trumpai papasakoti apie save…

– Širvintose jau dirbu penkerius metus. Gimiau ir augau Pakruojo miestelyje. Baigusi vidurinę įstojau į Panevėžio aukštesniąją medicinos mokyklą, baigiau burnos higienos studijas. Atlikusi praktiką Vilniuje ten ir likau. Ištekėjau, susilaukę dviejų vaikučių su vyru nusprendėme susirasti mažesnį ir ramesnį mietelį, tad persikėlėme i Širvintas. Kadangi mano darbo Ligonių kasos neapmoka ir pacientams tenka susimokėti patiems už mano paslaugas, Širvintų poliklinikoje daug darbo nėra, tad tenka dirbti keliose klinikose. Dar dirbu vienoje privačioje Ukmergės klinikoje

– Sakoma, kad sveiki dantys – tai ne tik graži šypsena, tačiau ir gera bendra sveikata?

– Nesveika burnos ertmė yra lyg atviras kelias infekcijoms ir neigiamai veikia bendrą organizmo būklę: širdį, plaučius, inkstų darbą ir net vaisių nėštumo metu. Todėl tik taisyklinga burnos higiena gali užtikrinti gaivų burnos kvapą, gražią šypseną ir gerą sveikatą.

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Daugiau: burnos higiena