Širvintų rajono savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, 2022 metų skaičiais, siekė 73,5 metus ir buvo 4,4 metais trumpesnė nei tų, kurie gyvena Vilniuje. Per šešerius metus Širvintose vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo 1,3 metų, o Vilniuje per tą laiką pailgėjo 0,1 metais.
Ir taip yra ne tik šiame didmiestyje. Kaip rodo Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių analizė, mūsų didžiuosiuose miestuose gyventojai vidutiniškai gyvena ilgiau, daugeliu atveju gyvenimo trukmė ilgėjo. Vidutinė gyvenimo trukmė pernai Kaune siekė 77,7 metus, Klaipėdoje – 76,2 metus, Šiauliuose – 76,9 metus, Panevėžyje – 78,2 metus. Kai kuriais atvejais tai buvo daugiau, nei kurortuose: Palangoje žmonės vidutiniškai gyveno 77,5 metus, Neringoje – 80,6 metų, Birštone – 78,3 metus, Druskininkuose – 74,4 metus.
Galima pasakyti, kad Neringa yra vienintelė savivaldybė, kurioje per pastaruosius trejus metus vidutinė gyvenimo trukmė nuolat viršija 80 metų. 2021 metais šis rodiklis buvo pakilęs iki 81,7 metų.
Trumpiausiai 2022 metais buvo gyvenama mažosiose savivaldybėse. Nors žemiau 70-ies pernai nebenukritome, tačiau tik 72,8 metus vidutiniškai skaičiuoja Kalvarija, 72,6 – Pagėgiai, 72,3 – Visaginas, 72,2 – Pakruojis, 72,1 – Lazdijai ir Šalčininkai, 72 – Kazlų Rūda, tik 70,8 – Varėna. Gal negražu taip juokauti, tačiau fakto nepaneigsi: kuo savivaldybė mažesnė, tuo ji yra lengvesnė našta Sodros biudžetui, kadangi trumpiau mokamos pensijos. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose tikrąja ta žodžio prasme gyvena pulkai Komunizmo statytojų, išlaikomų Nepriklausomos Lietuvos gyventojų mokesčiais. Kokias pensijas jie užsidirbs patys, tai jau ateities klausimas. Prognozės dėl orių pensijų, kaip visi girdime, jiems niūrios.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 8 d. laikraščio numeryje.
