Biudžeto lėšos – ne tam, kam galima skirti?

Žmonės šernus bando atbaidyti įvairiomis „parankinėmis“ priemonėmis, pavyzdžiui - vėjyje skambančiomis tuščiomis skardinėmis nuo alaus, bet tai ne visada padeda. Medžiotojai tvirtina, kad šernai labiausiai bijo žmogaus kvapo.

Nors Širvintų rajono savivaldybės patvirtinto 2013 metų biudžeto projekto Aplinkos apsaugos programoje juodu ant balto numatytas žalos atlyginimas už medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ir tam ketinama skirti 38,5 tūkst. litų, šernų, briedžių ar kitų medžiojamųjų gyvūnų nusiaubtų miškų, daržų ar pievų savininkai iš Savivaldybės negaus nė cento, nes tokios žalos ši atlyginti negali ir neatlygina.

Išgirdęs apie valdžios ketinimus, Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas aiktelėjo ir patikino, kad čia – kažkoks nesusipratimas, nes lėšos iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos gali būti skiriamos medžiojamųjų gyvūnų miško sklypams daromos žalos prevencinių priemonių įgyvendinimui finansuoti, pavyzdžiui – papildomai šerti medžiojamus gyvūnus. Kad Savivaldybė numato lėšas aplinkos kokybės gerinimui ir žalos aplinkai prevencijai, patikslino ir Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja, Medžiojamųjų gyvūnų žalos nuostolių skaičiavimo komisijos pirmininkė Marytė Kmitienė.

Negi ši akis badanti biudžeto eilutė – dar vienas dokumentus ruošusių valdininkų teisinio neraštingumo, o gal – atsainaus darbo įrodymas?

Medžioklės būreliai negali gauti lėšų prevencijai

Pagal 2004 metų spalio 26 dieną mūsų rajono tarybos patvirtintą tvarką, tokios lėšos gali būti skirtos miškų želdinių apdorojimui repelentais; želdinių aptvėrimui tvoromis ir apsauginėmis juostomis; veisimui želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralios mitybos sąlygas; kitoms prevencinėms priemonėms, galinčioms mažinti gyvūnų padarytos žalos atlyginimą.

Šios lėšos sudaro 70 proc. mokesčio, kurį moka medžioklės plotų naudotojai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Miško sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai tokias veiksmų programas ateinantiems metams Savivaldybės administracijai gali pateikti iki gruodžio 15-osios. Savo lėšomis galutinai įgyvendinus programoje numatytas prevencines priemones, reikia iki gruodžio 1-osios kreiptis dėl išlaidų atlyginimo.

Medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas apgailestavo, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymą tokios lėšos negali būti skiriamos medžiotojų būrelių įgyvendinamų priemonių finansavimui. Medžiotojo nuomone, šio įstatymo kvailumas akivaizdus. Paradoksas – želdynų ir žemės ūkio naudmenų savininkams medžiojamų gyvūnų padarytą žalą savo lėšomis atlygina ne kas nors kitas, o medžioklės būreliai. Taigi kas labiausiai suinteresuotas prevencija, jei ne tas, kuris krapšto piniginę? Tuo tarpu naudmenų savininkams „dzin“ – jiems žala bus atlyginta bet kuriuo atveju, imsis jie prevencijos ar ne.

Kita vertus, pagal minėtą programą investuotos savos lėšos ir įdiegtos prevencinės priemonės dar negarantuoja, kad tai bus kompensuota, nes lėšų prevencijai skiriama tikrai nepakankamai. Trūkstant privačių miško savininkų iniciatyvų, tokios lėšos dažniausiai pervedamos urėdijoms, kad šios pirmiausia nuo laukinių gyvūnų galėtų apsaugoti jaunuolynus.

Pagal biudžeto projektą, prevencijai skirtinų lėšų poreikis 2013 metais rajone siekia 55 tūkst. litų, bet, kaip jau minėjome, numatyta vos 38,5 tūkst. litų. Pernai tam tikslui išleista per 43,6 tūkst. litų.

Kartais nuo šernų „vizitų“ neapsaugo net tai, kad žmonės daržus įsirengia netoli namų, o nuo jų iki artimiausio miško - keli kilometrai...

Už išknistas pupas – per 4000 Lt kompensacija

Medžiojamų gyvūnų padarytą žalą skaičiuoja Savivaldybės mero sudaryta Nuostolių skaičiavimo komisija, kuri remiasi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika. Komisija tik apskaičiuoja padarytą žalą, o ją atlygina medžioklės plotų naudotojai.

Kaip informavo Marytė Kmitienė, Savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija šiais metais suskaičiavo ir vasario 25 dieną medžioklės plotų naudotojams išsiuntė 26 žalos įvertinimo pranešimus. Bendra nuostolių suma – 30 216,92 Lt, bendras pakenktos dalies plotas – 23,24 ha.

„Didžiausia apskaičiuota kompensuojama suma už pupas – 4102,73 litų, už kviečius – 3232,62 litų, už rugius – 2122,53 litų,“ – „Širvintų kraštą“ informavo Marytė Kmitienė.

Anot jos, daugiausia prašymų (23) dėl nuostolių atlyginimo pernai gauta iš Zibalų seniūnijos. Širvintų seniūnijos ūkininkai pateikė 3 prašymus. Iš kitų seniūnijų žalos įvertinimo aktų negauta. Bet tai nereiškia, jog kitur laukiniai gyvūnai žalos nepadaro. Arba žemės savininkai ir naudotojai dėl patirtos žalos nesivargina, arba kai kurie medžiotojų klubai su žemės naudotojais susitaria iš karto ir atlygina nuostolius.

Pasak Marytės Kmitienės, dėl 2011 metais šernų padarytos žalos atlyginimo medžioklės plotų naudotojams buvo išsiųsta 11 žalos įvertinimo pranešimų, o bendra nuostolių suma sudarė 6686,08 Lt. Užpernai bendras pakenktos dalies plotas buvo 5,19 ha. Tai kone penkis kartus mažiau, nei 2008-aisiais, kada dėl šernų padarytos žalos atlyginimo į seniūnijas kreipėsi net 50 rajono gyventojų. Pusę tų prašymų (24) tada pateikė Zibalų seniūnijos gyventojai.

Duomenis apie žemės ūkio kultūrų derlingumą ir vidutines supirkimo kainas Širvintų rajono ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkiuose pateikia Lietuvos statistikos departamentas. Visiems gyventojams, kuriems buvo surašyti žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktai, komisija suskaičiavo žalą ir iki šių metų kovo 25 dienos medžioklės plotų naudotojai privalo ją atlyginti.

Beje, jei skaičiuojant žalą nustatoma, kad pasėlius nusiaubė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai (stumbrai, pilkosios gervės, ūdros ir kiti), padarytą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo kompensuoja Aplinkos ministerija. Medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas sakė negirdėjęs, kad tokių atvejų būtų mūsų rajone.

Gintaras Bielskis