Šalia Širvintų miesto laisvos valstybinės žemės nėra

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjas Arvydas Vosylius: „Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra apie 2680 ha laisvos valstybinės žemės.“ Vidutinė 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vertė Širvintų rajone pagal verčių žemėlapius yra 3970 litų.

Turbūt ilgiausiai Lietuvoje vyksta žemės reforma, net keliskart nuosavybės teisių į žemę grąžinimo pabaiga nukeliama neribotam laikui. Dažnas širvintiškis, sukdamas automobilį sostinės link, pastebi, kad šalikelėse stirkso apleistos žemės plotai. Atrodo, kad jau visiems jos turėtų pakakti. Deja, net patys žemėtvarkininkai pripažįsta, kad visos teisės dar nėra atkurtos, o žemės savininkai dėl to kaltina sklypus sau pasiliekančias valdžios institucijas. Įdomu, kokia padėtis Širvintų rajone. Apie rajone vykstančias žemės grąžinimo procedūras mintimis pasidalyti sutiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjas Arvydas Vosylius.

– Nacionalinė žemės tarnyba skelbia, kad kaimo teritorijoje nuosavybė atkurta į per 98 proc. ploto, pateikto Lietuvos piliečių prašymuose. O kaip yra iš tikrųjų? Kokia padėtis Širvintų rajono teritorijoje? Kiek dar yra tokių, kurie neatgavo savo žemės?

– Širvintų rajone atkurtos nuosavybės teisės į 98,71 proc. pateiktų prašymų arba 99,65 proc. prašymuose nurodyto ploto. Liko atkurti nuosavybės teises į žemę (mišką) 132 asmenims į 201 ha plotą. 89 asmenims yra suprojektuoti žemės sklypai, iš jų – 25-iems pamatuota, o 63-ms šiuo metu vyksta suprojektuotų žemės sklypų matavimo darbai, 43 asmenims (apie 59 ha) projektavimo ir matavimo darbai bus atliekami šiais metais. Noriu atkreipti dėmesį, kad valstybės ar savivaldybės poreikiams žemės sklypai suteikiami tik pagal konkretų, pagrįstą jos poreikį šių institucijų galimai veiklai.

– Kas turi pirmumo teisę įsigyti rajono teritorijoje esančios laisvos žemės plotus?

– Kaimo gyvenamojoje vietovėje laisvą valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius asmenys gali įsigyti nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą eiliškumą. Pirmiausia žemė grąžinama savininkams natūra. Kita grupė asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės plotus, yra tokia, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai. Taip pat pirmumo teise parduodami žemės ūkio paskirties sklypai žemės ūkio veiklai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams. Dar viena grupė asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotus, yra ūkininkai, atitinkantys tam tikrus įstatyme numatytus reikalavimus. Reikia pažymėti, kad šiuo metu baigiamos žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo procedūros tik tiems ūkininkams, kurie buvo pateikę prašymus pirkti žemę iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. Prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas gali būti atnaujintas tik LR Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti tokių prašymų priėmimą.

– Gal galėtumėte įvardyti tas rajono seniūnijas, kuriose žemės grąžinimo klausimai sutvarkyti pavyzdingai. Ar yra tokių seniūnijų, kuriose, atrodo, žemės grąžinimas niekada nebus išspręstas?

– Daugumoje Širvintų rajono seniūnijų yra po kelis pretendentus, kuriems žemė dar negrąžinta dėl įvairių priežasčių. Alionių seniūnijoje, kurioje likęs laisvos valstybinės žemės fondas sudaro 60,73 ha žemės, nėra nė vieno pretendento, kuriam žemė yra negrąžinta. Kitose seniūnijose yra 43 pretendentų prašymai gauti nuosavybėn neatlygintinai apie 125 ha žemės. Pavyzdžiui, Širvintų seniūnijoje yra 14 pretendentų, kuriems negrąžinta apie 44 ha žemės, Čiobiškio – 8 pretendentai, kuriems negrąžinta apie 4 ha žemės, Jauniūnų – 8, kuriems negrąžinta apie 15 ha žemės, Gelvonų – 4, kuriems negrąžinta apie 46 ha žemės, Zibalų – 4, kuriems negrąžinta apie 7 ha žemės, Musninkų – 3, kuriems negrąžinta apie 5 ha žemės. Pažymėtina, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių dar negrąžinta žemė, yra objektyvios, t.y. pretendentai nepasirenka žemės iš laisvos valstybinės žemės fondo, nes jų netenkina likusi žemė, kuri yra nutolusiose nuo pagrindinių kelių, gyvenviečių vietose, nedirbama, apaugusi medžių, krūmų želdiniais, pelkėta, taip pat viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad, mirus pretendentui, kuris buvo kreipęsis dėl žemės grąžinimo, jo paveldėtojai nesikreipia į skyrių ir nepateikia jokių paveldėjimo teisės dokumentų ir asmenų gyvenamosios vietos duomenų. Be to, kai kurie pretendentai kviečiami į žemės sklypų projektavimą neatvyksta keletą metų. Taip pat reikia pažymėti, kad žemės grąžinimo situacija Širvintų rajone gali keistis ir dėl to, kad Širvintų rajono teritorijoje lygiaverčius turėtiesiems žemę, mišką ir vandens telkinius gali įsigyti asmenys, kurie dar nesusigrąžino žemės kituose rajonuose. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius nuolat gauna išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn iš kitų rajonų (skyrių), kuriose laisvos valstybinės žemės neliko ir juose nebegalima pretendentams atkurti nuosavybės teisių grąžinant žemę. Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje šiuo metu yra apie 2680 ha laisvos valstybinės žemės. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius kasmet visose Širvintų rajono seniūnijose organizuoja pretendentų susirinkimus, kuriuose projektuojami žemės sklypai.

– Tapo labai madinga daryti geodezinius matavimus. Po tikslesnių geodezinių matavimų paaiškėja, jog sklypui trūksta 10-ties ar daugiau arų. Ar yra galimybių prie esamo sklypo „prilipdyti“ reikiamus arus? Kaip elgiamasi su tais, kuriems žemės buvo primatuota per daug?

– Kadastrinių (geodezinių) matavimų būtinumą reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Jeigu matavimo metu nustatoma, kad matuojamo sklypo plotas viršija leistiną matavimo paklaidą ir pamatuotas žemės sklypo plotas yra didesnis, tai žemės sklypo savininkas gali kompensuoti valstybei to ploto vertę, sumokėdamas valstybei kompensaciją, apskaičiuotą pagal vidutines rinkos kainas. Jeigu sklypo plotas yra mažesnis už leistiną matavimo paklaidą, savininkui kompensuoja valstybė. „Prilipdyti“ dalį greta esančio sklypo ar žemės iš laisvo žemės fondo arba sumažinti matuojamąjį sklypą tikrai negalima. Norėčiau pažymėti tai, kad žemės sklypų privatizavimo metu (nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypų pardavimo) nustatytos ribos, atliekant kadastrinius (geodezinius) matavimus, nekeičiamos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad žemės sklypų matavimo procedūra apima ir gretimų sklypų savininkų kvietimą į matuojamo sklypo ženklinimo darbus, todėl yra labai svarbu, kad gretimų sklypų savininkai dalyvautų tokiuose matavimuose, o nustatę, kad matuojama keičiant ribas, ribų paženklinimo akte surašytų savo pastabas dėl neteisingai atliekamų matavimų.

– Yra tokių žmonių, kurie savo atgautą žemę prieš 20 metų, esant visuotinei suirutei, be jokių projektų ir derinimų užsodino eglaitėmis. Dabar tai jau gerokai ūgtelėjęs miškas. Ar tokie savininkai dabar gali būti ramūs dėl savavališkų poelgių?

– Visi savininkai turi naudoti žemės sklypus pagal paskirtį, kuri buvo nustatyta grąžinant žemės sklypus. Tačiau žemės savininkai gali gauti leidimus pagal nustatytą tvarką, todėl ketinant apsodinti žemės sklypą (dalį) reikėtų kreiptis į mus. Jeigu žemės savininkai seniai patys apsodino savo žemės sklypus, tikėtina, kad vykdant miškų kadastro duomenų atnaujinimo darbus Valstybinė miškų tarnyba šiuos plotus įtraukė į miško naudmenas, todėl šie plotai gali būti naudojami kaip miško žemė. Didesnė problema yra apleistos žemės ūkio naudmenos, kuriuose želia savaiminiai menkaverčiai želdiniai. Tokius žemės plotus mes tikriname ir taikome administracines priemones. Pavyzdžiui, per 2013 m. yra patikrinti 137 sklypai. Be to, jau už 2013 m. žemės savininkai, kurių žemės sklypai buvo įtraukti į apleistų žemių plotus, turėjo mokėti didesnį žemės mokestį.

– Turbūt dažnas norėtų turėtą žemės sklypą persikelti arčiau miesto. Kiek laisvos žemės yra šalia Širvintų?

– Šalia Širvintų miesto yra didelės gyvenvietės ir kaimai (Širvintų, Akmenių, Šniponių, Zasino, Spadviliškių, Žemųjų ir Aukštųjų Viesų, Liūnų I, Širvintėlių, Paširvinčio, Kabaldos, Juodelių, Peliškių, Kielių, Avižonių, Motiejūnų I kaimai), prie kurių esanti žemės ūkio paskirties žemė dar 1991-1994 metais tuometinių apylinkių tarybų buvo suteikta tose gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms asmeniniams ūkiams naudoti. LR įstatymai numato, kad asmeninio ūkio žemę gali įsigyti nuosavybėn tik asmeninio ūkio naudotojas arba jo turto paveldėtojai. Ši žemė nepriklauso laisvai valstybinei žemei, jos negali įsigyti kiti asmenys, todėl galima sakyti, kad šalia Širvintų miesto laisvos valstybinės žemės nėra. Laisvos valstybinės žemės plotai yra skelbiami Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje.

– Jeigu žvilgtelėtumėte į verčių žemėlapį, gal pasakysite, kiek vertas aplink Širvintas esančios žemės hektaras? Reikia manyti, kad kuo arčiau miesto ir komunikacijų, tuo brangiau. Kokia yra rajono pakraščiuose esančios žemės vidutinė rinkos kaina už hektarą? Kurioje seniūnijoje brangiausia?

– Verčių žemėlapiuose teritorijos yra suskaidytos į verčių zonas. Į šias zonas gali patekti ir skirtingų seniūnijų tam tikros teritorijos, todėl pasakyti, kurioje seniūnijoje žemė brangiausia, negalėčiau. Šiuo atveju reikėtų nagrinėti ir skaitytojams būtų geriau suprantama, jei būtų paminėti tam tikri kaimai, esantys prie Širvintų miesto. Galiu pažymėti, kad teritorijoje, kurią apima Širvintų seniūnijos Akmenių k., Aukštųjų Viesų k., Banišonių k., Groblės vs., Kabaldos k. dalis, Kalnalaukio k., Kazliškių k., Kriaunaitiškių vs., Liepinės vs., Liūnų I k., Naujapilio vs., Širvintėlių k., Širvintų k. dalis, Spadviliškių k., Staviškių k., Verbiliškių k., Zosinos k., Žemųjų Viesų k., 1 ha 2013 m. rinkos vertė yra 4430 litų. 2012 m. šioje vietovėje 1 ha rinkos vertė buvo 3600 litų. Didesnė 1 ha žemės sklypo vertė yra kitoje verčių zonoje: Kernavės seniūnijos Boguliubos vs., Kernavės mstl., Kriveikiškio k., Mitkiškių vs., Semeniškių k., Svistūnų vs. – 5390 litų. Mažiausia vidutinė 1 ha žemės vertė yra dalyje Gelvonų ir Čiobiškio seniūnijų – 2350 litų. Vidutinė 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vertė rajone pagal verčių žemėlapius yra 3970 litų.

– Dažnai pakeiksnojame, kad visi „svarbūs“ žmonės žemę susigrąžino ten, kur jiems reikia: į paežeres ir paupius, į vaizdingas vietoves. Kaip dažnai vaizdingose vietose žemės sklypus turėję savininkai, susidūrę su sunkumais, ieško pagalbos Nacionalinėje žemės tarnyboje?

– Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje visiems buvusiems žemės savininkams, kurie pageidavo susigrąžinti žemę natūra (t.y. iki žemės nacionalizacijos buvusioje vietoje), žemė yra grąžinta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriuje nėra gauta tokio pobūdžio skundų.

– Sprendžiamas dar vienas opus žemės klausimas. Pagal konstitucinį įstatymą Lietuvoje laikinai draudžiama parduoti žemę užsieniečiams. Dalis politikų skatina pratęsti galiojantį draudimą. Kiti mano, jog toks draudimas truko gana ilgai. Kaip Jūs – valstybės tarnautojas – vertinate tokį draudimą?

– Jūsų minimas draudimas yra numatytas įstatymuose, todėl, kaip ir kitų teisės aktų, taip ir šio vertinti negaliu.

– Dėkoju už pokalbį.

Romas Zibalas