Taip jau nutiko, kad likimas Lietuvos politinį ir valstybės veikėją, teisininką, kūrėją Stasį Šilingą trumpam suvedė su mūsų rajonu.
Būtų galima daug pasakoti apie Stasio Šilingo gyvenimą, tačiau apsiribosime žinomiausia veikla. Baigęs Vilniaus I gimnaziją, Stasys Šilingas studijavo Maskvos universitete. Ten 1907 metais įstojo į Lietuvių mokslo draugiją, taip pat į Lietuvių dailės draugiją, o 1910 metais pradėjo leisti ir redaguoti lietuvių studentams ir moksleiviams skirtą žurnalą „Aušrinė“.
Studijų metu Stasys Šilingas vasaromis lankydavosi Bagaslaviškyje, kur buvo perkeltas jo geradėjas ir rėmėjas kunigas Motiejus Juozapavičius. Iš Pakruojo parapijos kilęs kunigas buvo pagarsėjęs lietuvybės skleidėjas, kovotojas už lietuviškas pamaldas bažnyčiose, tad caro valdininkų buvo kilnojamas po parapijas.
Bagaslaviškio parapijos bažnyčios gimimų metrikoje pirmas įrašas apie kunigo Motiejaus Juozapavičiaus pakrikštytą gelvoniškę Marijoną Gavarauskaitę datuojamas 1909 metų gegužės 31 diena. Gimimų metrikoje paskutinis įrašas, liudijantis Juozapavičių Bagaslaviškyje, datuojamas 1911 metų liepos 17 diena – kunigo pakrikštyta bagaslaviškietė Ona Dzedzevičiūtė. Po savaitės jau įvardytas kunigas Petras Bertulis.
Nors oficialių dokumentų nėra, tačiau teigiama, kad Stasys Šilingas buvo nesantuokinis Motiejaus Juozapavičiaus sūnus, todėl šis juo rūpinosi nuo mažų dienų. Dėl to Stasys kartu su juo keliavo po įvairias parapijas. Kaip rašyta bernardinai.lt publikacijoje apie Šilingą, šis apie tai žinojo ir skaudžiai išgyveno, nes niekam negalėjo pasakyti, kad geradaris kunigas yra jo tėvas. Tuo metu toks išviešintas faktas galėjo pakenkti ir pačiam kunigui, ir Stasio Šilingo veiklai bei šeimai, dukrų ateičiai. O dukrų Stasys Šilingas susilaukė net devynias, ir nė vieno sūnaus. Dar studijuojant, draugas Ramūnas jį supažindino su savo seserimi Emilija (Mile) Bytautaite, taip pat gimusia caro tremtyje. Jaunuoliai apsivedė 1911 metais, netrukus gimė dvynukės. Baigęs teisės studijas, Stasys su žmona 1912 metais grįžo į Lietuvą.
Bernardinai.lt publikacijoje užsimenama, kad draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas kunigas Motiejus Juozapavičius išmokė Stasė Šilingą kalbėti lietuviškai. Iki tol Stasys Šilingas savo gimtąja laikė lenkų kalbą.
Dar studijų laikais lankydamasis Bagaslaviškyje, Stasys Šilingas rengė spaudai žurnalo „Aušrinė“ pirmąjį ir kai kuriuos kitus numerius.
XX a. pradžioje Bagaslaviškyje jau dygo lietuvybės daigai. Dar 1906 metų liepos 7 dieną kunigo Povilo Burbulio rūpesčiu klebonijoje buvo suvaidintas pirmasis lietuvių vaidinimas. 1910–1914 metais Bagaslaviškyje veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Pagal kunigavimo metus, jo steigėju laikytinas Motiejus Juozapavičius. Tikėtina, draugijos skyrius atsirado paraginus Šilingui: „Aušrinėje“ nemažai dėmesio buvo skiriama girtuoklystės temai.
1913 metais Stasys Šilingas prie Lietuvių dailės draugijos įsteigė Čiurlionio kuopą, ją rėmė Šilingų ir Bytautų šeimos aukomis, taip bene labiausiai įtakojo tolesnį Čiurlionio kūrinių supirkimą ir išsaugojimą.
1919 metais Stasys Šilingas apsigyveno Kaune. 1921 metais asmeniniais reikalais į Vilnių atvykusį Šilingą Štralio kavinėje suėmė lenkų kareiviai. Kelis mėnesius teisininkas buvo kalinamas Lukiškių kalėjime, vėliau per Širvintas grįžo į Kauną.
Buvo vienas Vilniaus vadavimo sąjungos steigėjų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
