Birželio 24–ąją ypatingą sukaktį minės žmogus, kurio vardas Širvintų krašte daugeliui asocijuojasi su profesionalumu, nuoširdumu ir ištikimybe savo darbui. Gydytojui odontologui Jonui Rimantui Kadžiui sukaks 90 metų.
Tai garbingas jubiliejus, tačiau pažvelgus į šį energingą, elegantišką, šviesaus žvilgsnio žmogų sunku patikėti, kad už jo pečių – jau devyni gyvenimo dešimtmečiai ir net 67 darbo metai. Dar įspūdingiau tai, kad jis ir šiandien tebedirba.
Jonas Rimantas Kadžys gimė Anykščiuose. Augo inteligentiškoje šeimoje. Tėvas Jonas Kadžys buvo inžinierius, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą, studijavęs Prahoje ir mokėjęs čekų kalbą. Mama Bronislava Elena Šaltenytė–Kadžienė garsėjo stipria sveikata ir darbštumu. Neatsitiktinai pats gydytojas sako, kad gerus genus paveldėjo būtent iš mamos, kuri sulaukė net 99 metų. Gražioje Kadžių šeimoje augo ir sesuo Emilija Rimantė Kadžytė–Švilponienė, tapusi gydytoja terapeute ir ilgus metus dirbusi Vilniaus Antakalnio klinikose, bei brolis Šarūnas Antanas Kadžys.
Gydytojo kelias Jonui Rimantui nebuvo iš anksto nulemtas. Po mokslų Anykščių vidurinėje mokykloje jis buvo pašauktas į kariuomenę. Tarnavo Baku mieste, statybos batalione. Kaip prisimena pats jubiliatas, jų kuopoje iš 180 kareivių net 26 buvo lietuviai. Kadangi batalionas buvo statybinis, dauguma lietuvių dirbo mechanizatoriais. Būtent Baku įvyko svarbus gyvenimo lūžis. Jaunas kareivis Jonas Rimantas buvo paskirtas dirbti gruzino gydytojo padėjėju ambulatorijoje. Darbas su žmonėmis jam labai patiko. Galimybė padėti, rūpintis kitais, matyti, kaip medikas gali palengvinti žmogaus skausmą, paliko gilų įspūdį.
Grįžęs į Anykščius jis dar šešerius metus dirbo sandėlininku Anykščių susivienijime. Tačiau mintis apie mediciną vis stiprėjo. Galiausiai 1965 metais Jonas Rimantas įstojo į Kauno medicinos instituto Stomatologijos fakultetą. Studijų metais jis sutiko ir savo gyvenimo meilę – Rimutę Oną. Abu buvo anykštėnai, tačiau tik Kaune prasidėjo tikroji draugystė. Rimutė studijavo mediciną, buvo dviem kursais vyresnė už Joną Rimantą, tačiau amžiumi jaunesnė. Kaip su šypsena pasakoja gydytojas Jonas Rimantas, būdamas po kariuomenės, jis jautėsi jau „stiprus ir išvaizdus vyriokas“, o Rimutė iš karto patraukė dėmesį savo stropumu, kruopštumu ir darbštumu. „Ji turėjo visus bendrų medicinos paskaitų konspektus, labai padėjo man mokytis“, – ne kartą prisiminė jubiliatas.
Ši draugystė virto meile ir santuoka, kuri tęsiasi jau daugiau nei pusę amžiaus. Rimutė Ona Kadžienė, kilusi iš Liudiškių, taip pat širvintiškiams labai gerai pažįstama ir gerbiama medikė. Jos gyvenimo istorijoje būta ir skaudžių išbandymų – 1951–1958 metais ji buvo tremtyje Tomsko srityje, Sibire. Vėliau tapo gydytoja oftalmologe. Šeima užaugino dvi dukteris – Dalią, gyvenančią Širvintose, ir Jūratę, įsikūrusią Portugalijoje. Didelis džiaugsmas seneliams yra ir trys anūkai – Salvijus, Simas ir Silvija.
Baigęs studijas 1970 metais Jonas Rimantas gavo paskyrimą į Širvintas. Tiesa, atvyko čia ne vien dėl paskyrimo – metais anksčiau į Širvintas dirbti jau buvo atvykusi jo žmona Rimutė. Pirmoji darbovietė buvo kitapus dabartinės „Husqvarna“ parduotuvės esančiame name. Ten jis rado dvi garbaus amžiaus stomatologes. Kartu į Širvintas atvyko ir bendramokslė Genovaitė Leliukaitė–Bagdonienė. Vėliau čia dirbo ir bendramokslė gydytoja Kėvišaitė, paskirta į Musninkus, o dar vėliau atvyko gydytoja Kristina Lidžiuvienė su vyru.
Kadangi Širvintose gydytojų stomatologų netrūko, Jonas Rimantas perėjo dirbti į Musninkų ambulatoriją. Taip pat darbavosi Gelvonų ambulatorijoje, Čiobiškio specialiojoje mokykloje. Kaip pats sako, „kur siuntė, ten dirbau“.
Gyvenimo pradžia Širvintose nebuvo lengva. Jauna šeima nuomojosi mažą kambarėlį prie senojo Širvintų turgaus. Norėdamas prisiregistruoti mieste, gydytojas susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis. Pasų stalo viršininkė Mainelienė griežtai laikėsi įstatymų ir registracijos neleido. Tuomet Jonas Rimantas kreipėsi į tuometinį rajono vadovą Davidonį. Šis rado sprendimą – leido prisiregistruoti prie ligoninės. Galbūt būtent tas sprendimas nulėmė visą tolimesnį gyvenimą. Netrukus šeima gavo butą Vilniaus gatvėje ir Širvintos tapo namais visam laikui.
1992 metais Jonas Rimantas Kadžys įkūrė nuosavą odontologijos kabinetą Širvintose. Nuo tada iki šiol jis yra jo savininkas ir praktikuojantis gydytojas. Per darbo metus keitėsi technologijos, metodai, medžiagos, tačiau nepasikeitė pagrindinis principas – dirbti sąžiningai ir atsakingai.
Per ilgą profesinį kelią odontologija labai pasikeitė. Kadaise gydytojas per šešių valandų darbo dieną turėdavo priimti 18 pacientų, kiekvienam skirdamas vos po 20 minučių. Šiandien vienam pacientui jis gali skirti valandą ar net dvi. Paklaustas, ar nenusibodo tas pats darbas, jubiliatas atsako paprastai: „Ne. Širvintose geri žmonės.“ O į klausimą, ar ką nors keistų savo gyvenime, atsakymas labai paprastas: „Jeigu metai grįžtų atgal, rinkčiausi tą patį darbą.“ Šie keli žodžiai, ko gero, geriausiai apibūdina jo santykį su kraštu, kuriame prabėgo didžioji gyvenimo dalis.
Romas Zibalas
Nuotraukos iš J. R. Kadžio asmeninio archyvo
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
