
Atrodo, kad Bagaslaviškio pašonėje, Palionėje prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gimusį Juozą Kruminą (neretai įvardijamą Krūminu) nuo kūdikystės persekiojo išbandymai. Kaip prieš dvylika metų jo šimtmečiui skirtoje publikacijoje rašė mūsų rajone pedagogo duonos valgęs Alfas Pakėnas, pagimdžiusi sūnų Juozą, jo motina mirė. Taip mažylis liko našlaitis.
Bagaslaviškio bažnyčios mirčių knygoje įrašyta, kad pagal senąjį stilių 1914 metų sausio 31 dieną Palionėje nuo uždegimo mirusi Anelė buvo sulaukusi 26 metų. Juozas Kruminas, gimimų metrikų knygoje rusiškai įvardytas Osipu, į šį pasaulį atėjo sausio 26–ąją, o pagal naująjį – vasario 8–ąją. Tiesa, gimimo vieta nurodytas netoli Palionės buvęs vienkiemis Lionė, tarpukario žemėlapiuose pavadintas Lėna. Iš čia šiandien Sedūnų link suka žvyrkelis.
Karo metais Juozas Kruminas išsiskyrė su žmona Ona. Yra liudijimas, kad jie susituokė 1939 metais, bet greičiausiai vėliau. Kadangi Juozas ir Ona buvo netikintys, jų santuoka buvo civilinė, o Lietuvoje civilinė santuoka buvo įvesta tik prasidėjus sovietinei okupacijai. Tiesa, civilinės santuokos buvo Užnemunėje (Suvalkijoje), kur nuo 1808 metų iki pat 1940-ųjų pabaigos galiojo Napoleono Civilinis kodeksas, ir Klaipėdos krašte, kur galiojo Vokietijos Civilinis kodeksas.
Kruminai turėjo sūnų Alfredą.
Artėjant frontui, 1944 metais Juozas Kruminas pasitraukė į Vokietiją, gyveno karo pabėgėlių stovyklose, kur leido ir redagavo literatūrinį žurnalą „Gintaras“, kūrė, bendradarbiavo lietuvių spaudoje.
Juozą Kruminą pražudė liga, kuria sirgo dar Lietuvoje. Džiova, arba moksliškai – tuberkuliozė. Inteligentų liga įvairių negandų ir nepriteklių metais. Gyvenant pabėgėlių stovyklose liga aštrėjo.
Tuo metu Juozas Kruminas liko vienas. Jo antroji žmona rašytoja Nelė Mazalaitė 1949 metais išvyko į Ameriką, o Juozas dėl ligos išvykimą atidėjo. Nutolimas lėmė jų susvetimėjimą, juo labiau kad ir ši santuoka nebuvo bažnytinė.
Liga labai progresavo. Anot cituojamo poeto Antano Rimydžio, „jo plaučiai vis labiau iro, kalkėjo ir nyko. Aiškios džiovos dar nebuvo, kažkoks nusilpimas. Atėjo ruduo, niūrus oras, menkos beturčio sąlygos paveikė, ir jis vėl atsidūrė sanatorijoje“. Prisidėjo tai, kad Juozas sirgo ir širdies liga, buvo operuotas.
Sugrąžintas į Edmundstalio sanatoriją, Juozas Kruminas mirė pirmąją 1951 metų vasaros dieną. Lygiai prieš 75 metus. Mirė vienišas ir užmirštas. Palaidotas Spakenbergo pabaltijiečių kapinėse, lietuvių skyriuje. Ant poeto kapo Lietuvių rašytojų draugijos rūpesčiu pastatytas kuklus paminklas, o jame iškaltos dvi eilutės iš prieš mirtį parašyto eilėraščio:
„Skrenda paukščiai, ir debesys eina,
Tiktai tu nepareisi namo.“
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.






























