Skenuoti vaizdai iš Viliaus Kavaliausko asmeninio rinkinio
Rytoj Gelvonuose vyksiančios Rudens šventės metu ant senojo mokyklos pastato, kuriame įsikūręs Muziejus, sienos bus atidengtos dvi memorialinės lentelės. Jos primins, kad XIX a. pab. – XX a. pr. valsčiuje gyveno du tragiško likimo Vyčio kryžiaus kavalieriai – Liba Mednikienė ir Smuelis (Simas, Simonas) Vasermanas.
Šio projekto sumanytojas – garsus žurnalistas, istorikas, leidėjas ir kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, o jį finansuoja prieš 10 metų įsteigtas Vyčio paramos fondas.
Idėja pagerbti iš Gelvonų krašto kilusius Vyčio kryžiaus kavalierius išsirutuliojo iš sumanymo pagerbti vietinius savanorius. Prieš trejus metus paskelbtais Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis, su tarpukariu egzistavusiu Gelvonų valsčiumi susiję per 60 savanorių bei 5 Vyties kavalieriai, du jų – žydų kilmės. Liba Mednikienė – vienintelė žydė moteris Lietuvoje, gavusi šį apdovanojimą.
Liba Mednikienė (1875–1941, Mednik, Leizerio dukra) gimė Gelvonų valsč. Jaskaudžių kaime. Kovų Neutraliojoje zonoje metu, gyvendama Širvintose, rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams. Pas Medninkienė buvo saugomos partizanų paliekamos stambios pinigų sumos, neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Kaip pažymima, „pati išdavinėjo mūšių metu partizanams šovinius ir bombas“, jos namuose lietuviai partizanai rasdavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas. Širvintose, Nepriklausomybės a. 29–ame name, turėjo krautuvę.
1928 metais Liba Menikienė už partizaninę veiklą buvo apdovanota Vyties Kryžiaus ordinu. Jį kraštietei įteikė Lietuvos kariuomenės generolas Povilas Plechavičius. 1929 metų rugsėjį apdovanota ir Nepriklausomybės medaliu.
Smuelis Vasermanas gimė (1898–1941, Chackelio sūnus) Lenkijoje, Varšuvoje. 1919 metų sausio 20 dieną savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnybą pradėjo Kauno miesto karo komendantūros dalinyje. 1919 metų balandžio 24 dieną perkeltas į 1–ąjį pėstininkų Gedimino pulką. Tarnavo septintoje kuopoje. Dalyvavo kautynėse prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus. Ypač pasižymėjo kautynėse su bolševikais 1919 metų gegužės 21 dieną ties Didžiakaimiu (Ukmergės apsk. Kurklių valsč.). Užėmus kaimą, būrelis kareivių buvo pasiųstas žvalgybon. Pamatę iš Kurklių sprunkančią priešo artileriją, keturi kariai, tarp kurių buvo ir Vasermanas, nepaisydami priešo ugnies, užkirto bolševikams kelią ir apšaudė iš šautuvų. Matydami, kad bolševikai su artilerija gali pabėgti, kareiviai narsiai puolė ir atėmė naują patranką, arklių su pakinktais, vežimų, sviedinių ir šovinių.
1920 metų gegužės mėnesį už narsą mūšio su bolševikais lauke Simas Vasermanas buvo apdovanotas 1–ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi.
1921 metų rugpjūčio 15 dieną 1–ojo pulko vadas Vladas Skorupskas Ukmergės mieste priešais pulko rikiuotę įteikė Simonui Vasermanui Vyčio Kryžių Nr. 66. Tų pačių metų pabaigoje, registruojant 1–ojo Gedimino pulko Vyčio Kryžiaus kavalierius, jis buvo gydomas pulko ligoninėje. Iš tarnybos atleistas 1921 metų lapkričio 1 dieną. 1924 metais jau gyveno Gelvonų miestelyje. Rinkimams ruoštame gyventojų sąraše jis įvardytas krautuvininku, o žmona Basė – namų šeimininke.
1930 metais Simui Vasermanui pripažintas kūrėjo–savanorio statusas ir įteiktas Savanorio medalis. Dvejais metais anksčiau įteiktas ir Nepriklausomybės medalis.
Planuojama šeštadienį vyksiančio memorialinio renginio pradžia – 12 val. Kaip pažymėjo Vilius Kavaliauskas, sumanytojams talkina Gelvonų bendruomenė.
Gintaras Bielskis
Skenuoti vaizdai iš Viliaus Kavaliausko asmeninio rinkinio
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
