1929 metų birželio 5 dieną Kazlaučiznos kaime netoli Veprių, Ukmergės rajone, gimė muzikos pedagogas, chorvedys, skulptorius, visuomenininkas Jonas Žentelis, palikęs pėdsaką ir Širvintų rajone.
Dar besimokant Ukmergės gimnazijoje, Jonas Žentelis liko vienas, nes tėvus ištrėmė į Sibirą. Jono Žetelio brolis Jurgis, tarnavęs Plechavičiaus rinktinėje, palaikė ryšį su rezistentais, buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio. Kalėjiman buvo uždarytas ir sesers vyras.
Tremiant Žentelius, tėvas sumelavo, kad Jonas yra Kaune, nors tuo metu dar mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Taip ir liko Jonas neišvežtas. Tais pačiais 1948 metais tremtyje tėvas mirė.
Į Ukmergės mokytojų seminariją Jonas Žentelis įstojo su suklastotu socialinės kilmės pažymėjimu. Vykdomajam komitetui sukūrė „autobiografiją“, kad „mama Ukmergėje gyvena, tėvelis miške mišką kirsdamas žuvo, medis užgriuvo“.
Dar vaikystėje išmokęs groti smuiku, sėkmingai išlaikė muzikos egzaminą į seminariją, nors natų nepažinojo. To teko mokytis jau seminarijoje. Bet 1949–ųjų gruodį jį pakvietė iš pamokos kažkoks nepažįstamas ir ėmė klausinėti, ar Jonas neturi giminių Gelvonų valsčiuje. Pasakė jam, kad neturi. Dar paklausinėjo ir paleido. Bet po kiek laiko seminarijos direktorius Ambrozevičius jam patarė „nebeateiti“. Kurį laiką pasibastęs be užsiėmimo, įsidarbino Ukmergės lentpjūvėje, paskui įsidarbino kroviku grūdų sandėlyje, kur valstiečiai suveždavo pyliavas, dar vėliau perėjo dirbti į miško pramonės sandėlį.
1950–aisiais Jonas buvo mobilizuotas į kariuomenę. Grįžęs, gyvenimą kurti pradėjo nuo nulio: turėjo tik kareivišką lagaminėlį ir smuiką. Paramos iš nieko negalėjo tikėtis. Įsidarbino buhalteriu tuometiniam Širvintų rajonui priklausiusioje Giedraičių girininkijoje, kuri buvo Šešuolėliuose.
Iš „Valsčių“ serijos monografijos apie „Veprius“ sužinome, kad girininkijoje jis dirbo neilgai, nutarė stoti į Kauno pedagoginę mokyklą. Taip Jonas Žiedelis 1954 ar 1955 metais pradėjo dirbti Šešuolėlių septynmetėje mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju.
Šį darbą jis dirbo iki 1961–ųjų dirbo muzikos ir dainavimo mokytoju Šešuolėlių septynmetėje mokykloje, vadovavo mokyklos vaikų ir tarybinio ūkio kultūros namų chorams bei styginių orkestrėliams. Su pastaruoju 1961 metais dalyvavo Respublikinėje dainų šventėje.
1959–1964 metais neakivaizdiniu būdu Vilniaus J. Tallat–Kelpšos muzikos mokykloje–technikume mokėsi choro dirigavimo – tuo metu jau garsėjo šešuolėliškių choras, sugebėjęs dainuoti keturbalses dainas. Nuo 1965 iki 1970 metų neakivaizdiniu būdu Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute studijavo geografiją.
1961–aisiais Jonas Žentelis su žmona Elena, pradinių klasių mokytoja, grįžo į savo gimtinę ir abu įsidarbino Veprių vidurinėje mokykloje, kurioje Jonas dirbo iki 1991 metų. Buvo muzikos ir dainavimo mokytojas, jaunučių, jaunių ir vyresniųjų klasių merginų chorų, styginių bei pučiamųjų orkestrų vadovas.
Dar 1967 metais Vepriuose įkūrė etnografinį muziejų, kuris 1995 metais tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus filialu.
Jonas Žentelis buvo savamokslis skulptorius. Kūrė akmens skulptūras, daugelis jų eksponuojamos Vepriuose. Ukmergės Dukstynos kapinėse 1991 metais atidengtas jo sukurtas paminklas partizanams.
2009 metais jam suteiktas Lietuvos šviesuolio vardas. Jonas Žentelis buvo vienas iš iniciatorių „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai apie Veprius parengti. Jo indėlis į „Versmės“ leidyklos 2010 metais išleistą monografiją „Vepriai“ milžiniškas: jo parašyti straipsniai sudaro beveik trečdalį monografijos teksto.
Mirė 2014 metų rugpjūčio 21 dieną.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
