Jo kelias dabartiniame Širvintų rajone nebuvo ilgas, tačiau neturėtume pamiršti, kokio žmogaus pas mus būta. Juo labiau, kad čia išryškėjo pagrindinis Vincento Miškinio siekis palaikyti lietuvybę sulenkintose bažnyčiose.
Vincentas Miškinis gimė 1868 metų birželio 20 dieną Tauragnuose, dabartiniame Utenos rajone. Jau būdamas gana suaugęs, 1893 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Ją baigęs, 1897 metais įšventintas kunigu ir paskirtas Trakų vikaru, po metų toms pat pareigoms – į Ašmeną, kur buvo neilgai, nes tais pačiais 1898 metais atvyko klebono pareigoms į Čiobiškį. Čia neužsibuvo, nes 1899 metais jis jau Kernavės klebonas.
Klebonaudamas pas mus, Miškinis jau pasižymėjo kaip aktyvus lietuvybės puoselėtojas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Tais pačiais 1899–aisiais jis patraukė žandarų dėmesį. Vincentas Miškinis palaikė ryšius su Vilniuje gyvenusiu kunigu Juozapu Ambraziejumi–Ambrozevičiumi, kuris tais metais žandarų agentui Pranui Petruševičiui prasitarė, jog „Vincentas Miškinis esąs Lietuvos šviesuolis“. O lietuviškos spaudos šis Čiobiškio ir Kernavės klebonas gaudavo iš Molėtų valsčiuje gyvenusių knygnešių. Pas Vincentą Miškinį lankydavosi knygnešiai iš Suvalkų gubernijos ir Kaišiadorių.
Kernavėje Vincentas Miškinis pakeitė P. M. Bernotą ir klebonavo kelerius metus, iki 1902–ųjų. Tiek Čiobiškyje, tiek Kernavėje sakė lietuviškus pamokslus. Jis šalia lenkiškų pamaldų vedė ir lietuviškas, apie ką netruko sužinoti bažnyčios vadovybė. Tuo metu vyskupijoje vyskupo ordinaro pareigas ėjęs Steponas Zverovičius, kilęs iš Gardino gubernijos Bielsko apskrities, griežtai uždraudė keisti tradiciškai įsigalėjusią kalbą Kernavės bažnyčioje.
Kaip 1900–aisiais „Varpe“ rašė Jonas Vileišis, Vilniaus vyskupas Steponas Zverovičius kunigus lietuvius skirdavo į Gardino guberniją ar apskritai į nelietuviškas parapijas, o kunigus lenkus, kurie lietuviškai nesupranta, į lietuviškas parapijas. buvo sudarinėjami net kunigų „litvomanų“, negalinčių dirbti lietuviškose parapijose, sąrašai.
Na, o tuo metu, matyt, Kernavės klebonas Vincentas Miškinis lengvai nesusitaikė su vyskupo ordinaro nurodymais, nes carinės valdžios 1902–aisias buvo iškeltas į Budslavą, Vileikos dekanatą. Dabar tai nedidelis miestelis šiaurės vakarų Baltarusijoje, Minsko srityje, Medilo rajone.
Vėliau jis darbavosi Naujajame Strūnaityje, dabartinaime Švenčionių rajone. Čia jis ir mirė 1940–ųjų spalio 14 dieną. Kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas palaidotas Strūnaičio kapinėse.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
