Pasibaigus pirmajam Širvintų mėgėjų krepšinio lygos (ŠRMKL) sezonui, „Širvintų kraštas“ pakalbino šių varžybų sumanytoją ir pagrindinį organizatorių Tomą Aleinikovą.
-Kaip vertinate pasibaigusį pirmąjį ŠRMKL sezoną? Ar jam tinka posakis apie pirmą blyną, kuris prisvyla?
-Sezoną vertinu teigiamai. Įvyko nemažai rungtynių (viso 67), kurios dalyviams ir žiūrovams padovanojo ne vieną gražią akimirką. Pats stebėjau beveik kiekvieną dvikovą. Viso labo praleidau tris savaitgalius. Organizuodamas ŠRMKL pasinaudojau savo asmenine patirtimi. Esu dalyvavęs keliose mėgėjų krepšinio lygose, kurios vyko skirtinguose rajonuose ir iš jų visų kažką „pasivogiau“ sau. Faktas, kad yra taisytinų dalykų. Reikėtų operatyviau svetainėje talpinti straipsnius, bet esu pakankamai užimtas žmogus, tad ši „vieta“ gerokai šlubavo. Finalinio ketverto metu ypatingai trukdė tai, kad pats žaidžiau „Musninkų“ komandoje, todėl sunku buvo susitelkti ir į buvimą aikštelėje, ir į organizacinius reikalus. Iš esmės, tai turėčiau šioje lygoje ne žaisti, o užsiimti vien organizaciniais reikalais, bet labai jau nesinorėjo palikti savos komandos. Sprendžiant aktualius klausimus, stengiausi būti nešališkas ir, manyčiau, kad dažnai nuskriausdavau savo komandą dėliodamas rungtynių laikus ar skirdamas varžovus, bet, galbūt, lygos dalyvių nuomonė yra kitokia.
-Kas maloniai nustebino?
-Buvo labai malonu, kad rajono merė Živilė Pinskuvienė rudens pradžioje mums suteikė audienciją ir pritarė mūsų idėjai. Dar maloniau buvo tai, kad merė išpildė VISUS duotus pažadus, už ką Jai esame labai dėkingi. Taip pat visi labai nudžiugome išvydę merę finalų dieną, kai ji savo užimtoje darbotvarkėje rado laiko atvykti ir apdovanoti lygos prizininkus. Esu labai dėkingas Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorei Ladai Kriščiūnienei už supratingumą ir pagalbą sprendžiant iškilusius klausimus. Daug klausimų padėjo išspręsti merės patarėja Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė. Visada šalia buvo asociacijos „Musninkų socialinės iniciatyvos“ pirmininkas Gintautas Sakalauskas, kuris padėdavo spręsti iškilusius klausimus. Daug prisidėjo ir mūsų teisėjas iš Elektrėnų savivaldybės – Konstantinas Bakanovas. Reziumuojant, galiu pasakyti, kad nustebino žmonių geranoriškumas: kur beldėmės, ten durys buvo atidarytos. Finalo dieną ir po jo lygai pagelbėjusiems žmonėms įteikėme simbolines padėkas. Žinoma, labiausiai noriu padėkoti savo žmonai Evelinai, kuri nors ir kartais paburbėdama, labai kantriai kentėjo visą šį laiką. Tikrai nustebau, kad pirmajam sezonui užsiregistravo net aštuonios rajono komandos. Pirminėje vizijoje jų buvo šešios, bet paskutinėmis dienomis dalyvių skaičius padidėjo. Esu naujas žmogus rajono krepšinyje, tad toks pasitikėjimas buvo malonus. Bet tuo pačiu visa tai dar labiau įpareigojo nenuvilti manimi patikėjusių žmonių. Tikiuosi, kad pavyko. Iš sportinės pusės, labiausiai nustebino „Aitvarų“ komanda. Prieš sezoną tikrai nesitikėjau jų išvysti finaliniame ketverte. Naujas vardas rajono krepšinyje, bet kartelė kitam sezonui užkelta gana aukštai.
-Ačiū už dar daugiau paaukoto laiko, atsakant į skaitytojams rūpimus klausimus. Tikimės draugystės ir ateityje.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 19 d. laikraščio numeryje.
