Širvintose bus pastatytas naujas prekybos centras

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja Dovilė Audėjūtė: „Galima pasidžiaugti, kad Širvintų miestas yra išskirtas kaip tikslinė teritorija, kuriai bus skiriamas tikslinis finansavimas.“

Vienas iš svarbiausių Širvintų rajono savivaldybės administracijos skyrių yra  Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyrius. Jis teikia pasiūlymus Savivaldybės strateginio planavimo sistemai kurti ir plėtoti, teikia paraiškas ir koordinuoja gaunamą paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų investicinių programų. Apie tai pokalbis su Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus vedėja Dovile Audėjūte.

– Patvirtinkite teiginį, kad būtent Jūsų skyriaus specialistai ieško ne tik informacijos apie investicijų poreikį Širvintų rajone, bet ir suranda investicinius šaltinius. Kokie jie?

– Galiu drąsiai teigti, kad rajono valdžia bei Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus specialistai ne tik analizuoja investicijų poreikį Širvintų rajone, bet ir suranda investicinius šaltinius. Šių metų birželį naujoji Savivaldybės taryba patvirtino tvarkos aprašą, pagal kurį investuotojai turi galimybę savo lėšas skirti Širvintų rajono savivaldybės gamybos ir paslaugų sričiai. Tai lėmė, kad jau lapkričio 26 dieną, Savivaldybės tarybos sprendimu, patvirtinta Investicijų į Širvintų rajono Savivaldybės infrastruktūrą sutartis, kurią pasirašius merei Živilei Pinskuvienei, bus statomas „Maximos“ prekybos centras, įmonė savo lėšomis suprojektuos ir pagal visus reikalavimus įrengs I. Šeiniaus gatvės atkarpą.

– Teigiama, kad Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyrius administruoja milijoninės vertės investicinius projektus. Kiek šiuo metu įgyvendinate projektų ir kokia jų vertė? Kokiame projekte „sukasi“ daugiausia milijonų?

– Širvintų rajono savivaldybė įgyvendins 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų ir Valstybės investicijų programas. Galima pasidžiaugti, kad Širvintų miestas yra išskirtas kaip tikslinė teritorija, kuriai bus skiriamas tikslinis finansavimas. Gautas lėšas panaudosime pėsčiųjų tiltui, takui aplink Širvintų tvenkinį ir skverui prie skulptūros „Širvinta“ įrengti, modernizuoti ar pakeisti neišnaudojamas, apleistas infrastruktūras, teritorijas ar pastatus. Dar numatoma plėsti socialinių būstų fondą – vietoj buvusių gimdymo namų pastatyti naują socialinių būstų daugiabutį. 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programos periodas dar tik prasidėjo, šiuo metu intensyviai dirbame rengdami projektinius pasiūlymus ir investicijų projektus Vilniaus regiono plėtros tarybai. Atliekamos būtinos procedūros projektų įgyvendinimui.

– Reikia manyti, kad yra investuojama į žmogiškąjį sektorių, kvalifikacijos kėlimą, planavimą, paslaugų diegimą, bet rajono gyventojams tai nėra matoma, įdomu ir svarbu. Didžioji dauguma nori matyti renovuotus pastatus, išasfaltuotas gatves ir kitus ūkio objektus. Sakykite, kokius investicinius projektus ruošiate, kurių rezultatą žmonės pamatys po metų ar dvejų?

– Širvintų rajono gyventojams viena aktualiausių problemų yra Kalnalaukio gatvės rekonstrukcija. Siekdama pagerinti eismo saugumą bei gyvenimo kokybę, Širvintų rajono savivaldybė planuoja įgyvendinti parengtą Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės rekonstravimo investicijų projektą. Širvintų rajonas garsus bendrojo ugdymo mokyklų ugdytinių sportiniais pasiekimais šalies ir net tarptautiniu mastu, tačiau sporto infrastruktūra yra nusidėvėjusi, netinkama tiek sportuojantiems, tiek aktyvų poilsį propaguojantiems gyventojams, svečiams, verslininkams. Šiais metais jau atlikti Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadiono teritorijos nusausinimo darbai ir parengtas investicijų projektas. Kitais metais planuojama pradėti statybas. Naujoji valdžia turi daugybę sumanymų, kaip pagerinti tiek miesto, tiek rajono žmonių gerovę (ne tik įrengti naujų socialinių būstų, bet ir visuomeninę pirtį, atnaujinti sporto kompleksą, jaunimo parką ir kt.).

– Labai renovacijos laukia šalia Savivaldybės esantis Širvintų lopšelis-darželis „Saulutė“. Dėl idealios strateginės vietos jis yra ypač mėgiamas širvintiškių. Šis pastatas skaičiuoja penktą dešimtmetį, bet jokios realios pagalbos niekada nėra sulaukęs. Gal yra vilčių, kad jo atnaujinimui bus parengtas investicinis projektas ir prasidės darbai?

– Širvintų lopšelio-darželio „Saulutė“ problemos yra žinomos ir, sakyčiau, aiškiai matomos. Savivaldybės vadovių nuomone, tame pačiame mieste negali būti matomas toks akibrokštas, kai tas pačias paslaugas teikiančiai vienai įstaigai buvo skirtas dėmesys, rengtas projektas ir gautos lėšos, o kita palikta likimo valiai. Kaip minėjau, 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų programos periodas yra dar tik pradėtas, todėl planuojama ieškoti finansavimo galimybių rekonstruoti pastatą ir pagerinti vaikų ugdymo kokybę.

– Investicinius projektus riboja griežti terminai, o visą veiklą stebi kontroliuojančios institucijos. Kaip pavyksta viską laiku ir tiksliai surikiuoti bei suskaičiuoti?

– Geri rezultatai pasiekiami tik komandiniu darbu, tiek derinant veiksmus su Savivaldybės vadovais, tiek Investicijų ir savivaldybės nuosavybės skyriaus viduje, tiek ir dirbant su kitų skyrių specialistais.

– Kiek skyriuje dirba už investicijas atsakingų žmonių?

– Šiuo metu skyriuje dirbame keturiese, tačiau tiesiogiai su investicijomis – aš ir specialistė Stanislava Norušienė. Darbas iš tiesų intensyvus, o prasidėjęs 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos etapas reikalauja daug pastangų ir laiko, todėl labai tikimės, kad po Administracijos reorganizacijos mūsų skyriuje dirbs daugiau specialistų, padėsiančių koordinuoti investicijų sritį.

– Esate labai jauna, Širvintų savivaldybėje dirbate palyginti neseniai. Ar darbas, kurį dabar dirbate, yra Jums artima veiklos sritis? Ką veikėte iki pradėdama dirbti Širvintose?

– Esu baigusi nekilnojamojo turto vadybą Vilniaus Gedimino technikos universitete. Iki pradėdama dirbti Širvintose, trejus metus dirbau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriuje. Darbas Vilniuje buvo susijęs su Savivaldybės nekilnojamuoju turtu, jo valdymu ir naudojimu, todėl tai, ką dirbu dabar, man yra ir artima, ir platesnė veiklos sritis.

– Lapkričio 26-osios posėdyje pristatėte net 9 sprendimų projektus. Trumpai aptarkite juos. Plačiau pakomentuokite 19-tu numeriu įrašytą spendimo projektą „Dėl nekilnojamojo turto nurašymo ir likvidavimo“. Manytina, jog tai kaimų gyventojams labai svarbus klausimas.

– Lapkričio mėnesio Tarybos posėdžiui kartu su skyriaus specialistėmis parengėme 9 sprendimų projektus, kuriuos pristačiau ir kuriuos Tarybos nariai balsuodami patvirtino. Minimo sprendimo „Dėl nekilnojamojo turto nurašymo ir likvidavimo“ kelio pradžia buvo merės Živilės Pinskuvienės ir Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės susitikimai su seniūnijų gyventojais, kurių metu žmonės išsakė juos gąsdinančią problemą dėl griūvančių, nenaudojamų vandens bokštų. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė įsakymu sudarė komisiją, kuri, apžiūrėjusi Vileikiškių, Juodiškių ir Barskūnų kaimų vandens bokštus, pateikė siūlymą juos likviduoti, kadangi jie yra netinkami naudoti, kelia grėsmę aplinkai ir žmonėms (Vileikiškių kaime esantis vandens bokštas dar ir nugriuvęs). Džiugu, kad ilgą laiką gyventojų susirūpinimą kėlęs klausimas bus išspręstas.

– Tiek komitetų, tiek tarybos posėdžiuose džiuginate taisyklinga lietuvių kalba, esate nepriekaištingos tarties bei sklandaus kalbėjimo pavyzdys? Kas mokė gimtosios kalbos? Pagarba Jūsų mokytojams.

– Baigiau Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Tiesa, geriau sekėsi tikslieji mokslai: matematika, chemija, fizika, bet stengiausi mokytis ir gimtosios kalbos. Už įgytas lietuvių kalbos žinias dėkoju mokytojoms Janinai Martinaitienei, Editai Rutkauskienei, o labiausiai – lietuvių kalbos specialistei savo mamai.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas