Generiniai vaikų žaidimai Seimo dėžėje

Gintautas Paluckas seniai kaltinamas flirtuojant su konservatoriais. Iliustr. iš archyvo

Apie tai, kad Seime subliuško Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio siūlymas taikyti sumažintą PVM visiems maisto produktams ir kurui, jau rašėme. Seimo konservatorių, laisviečių ir liberalų blokas balsavo prieš, jiems diriguojant pritarė ir trupinius nuo valdančiųjų stalo rankiojantys pataikūnai, užtraukę melodiją, kad tokiu būdu atpigintomis prekėmis ir kuru pasinaudos turtuoliai, šiandien daugiau nei nuskurdę Lietuvos gyventojai perkantys maisto ir įsipilantys kuro į savo ėdrių superlimuzinų bakus. Kam piginti, jei savo „pasatais“ lietuviai dar gali nuvažiuoti iki Lenkijos, kur tas maistas ir kuras pigesnis.

Sumažintas PVM maisto produktui ir kurui – tik vienas būdas, galėjęs kažkiek pažaboti kainas ir palengvinti gyvenimą vargstantiems mūsų šalies gyventojams, taip pat ir karo pabėgėliams, atsidūrusiems labai sudėtingoje situacijoje. Tačiau vartotojų laukia dar vienas brangmečio smūgis – iki šių metų birželio 18 dienos pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir pasirašyti su juo sutartį turi į II liberalizavimo etapą patenkantys namų ūkiai, t.y. tie, kurie per metus suvartoja nuo 1000 iki 5000 kilovatvalandžių, o per mėnesį už elektrą sumoka apie 15-70 eurų.

Nesudarę tokių sutarčių iki birželio 18-osios, nuo liepos 1 dienos vartotojai pateks į garantinį tiekimą, kuris bus laikinas, ir gerokai padidins elektros kainą. „Taip atsitiks dėl prie vidutinės elektros kainos „Nord Pool“ biržoje pridedamo koeficiento, kurio numatyta reikšmė yra 25 proc., t.y. kaina yra 25 proc. didesnė nei biržos kaina,“ – čia eilutės iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ paaiškinimo maždaug 520 tūkst. namų ūkių, kuriems anksčiau neįsivaizduojama 35 cnt/kWh kaina tampa skaudžia realybe.

Kaip suprantate, neišvengiamai brangsianti elektra tikrai tėra tik viena šio reikalo pusė. Dėl pastarųjų mėnesių įvykių visuomenė mažiau dėmesio skiria jų laukiantiems procesams, o dėl to daugėja nežinomybės, neatsakytų klausimų. Galima sakyti, dėl pastarųjų įvykių visuomenė liberalizavimui skyrė mažiau dėmesio. Tad šiandien Europos Sąjungą ir Lietuvą krečiančių grėsmių chaose Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus pasiūlė, kad visuomeninis tiekimas elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas ne 2022 metų liepos 1 dieną, bet 2023 metų liepos 1 dieną.

Tokiu atveju buitiniai vartotojai dar gautų pusmetį ir galėtų neskubėdami priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, tai taip pat leis išvengti galimų klaidų.

Seimo narių iniciatyvą galima prilyginti siūlymui dar nelįsti nuogu pasturgaliu į dilgėles, nes dėl paminėtų priežasčių tam šiuo metu nėra tinkamiausias metas. Paskaičiuokime, išsiaiškinkime, pasiruoškime, sulaukime palankesnio momento.

„Minėtas atšaukimas gali būti pagrįstas tvirtais ekonominiais, socialiniais ir nacionalinio saugumo argumentais. (…) „Ignitis“ dėl didelės savo paslaugų apimties turi puikias galimybes tiekti elektros energiją maksimaliai palankiomis sąlygomis. Socialinis aspektas atsiranda tada, kai valstybė verčia socialiai pažeidžiamus, dažnai ribotai besinaudojančius IT priemonėmis vartotojus imtis jiems per sudėtingos užduoties — pasirinkti nepriklausomą tiekėją,“ – nacionaliniam transliuotojui yra sakęs energetikos konsultantas Almantas Stankūnas.

Tačiau ant laukinio žirgo lyg raitelis be galvos lekianti Seimo dauguma ir vėl liko akla bei kurčia racionaliems Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymams. Balandžio 26 dienos vakariniame Seimo posėdyje už šių dviejų politikų parengto Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimą balsavo tik 54 Seimo nariai. Nors pateikimui „taip“ pasakė daugiau kaip pusė balsavusiųjų, tiek balsų neužteko, kad įstatymas būtų pateiktas. Prieš balsavo 25, o susilaikė – net 35 Seimo nariai.

Tarp balsavusiųjų prieš pateikimą – Seimo valdantieji, kaip antai liberalas Simonas Gentvilas, laisviečiai Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, konservatoriai Kęstutis Masiulis, Ingrida Šimonytė ir dar būrelis jų bendragalvių. Šiuo atveju svarbų vaidmenį suvaidino susilaikiusieji, tarp kurių ne tik dominavo konservatoriai, liberalai ir laisviečiai, bet buvo buvo ir tų, kurie asmeniškai ar jų atstovaujamos partijos šiaip jau nevengia demonstruoti savo susirūpinimo pažeidžiamiausia tautos dalimi. Galima būtų paminėti, kad susilaikė „darbietis“ Vytautas Gapšys, laisvietė Monika Ošmianskienė, Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas.

Tai, kad įstatymo pakeitimas, nors ir paremtas daugumos balsavusiųjų, nebuvo pateiktas vis dėlto nulėmė tie Seimo nariai, kurie nedalyvavo balsavime, bet pagal politinę nuostatą būtų parėmę. Tarp jų – 3 valstiečiai, 4 socialdemokratai. Kad būtų aiškiau – atstovai tų frakcijų, kurių nariai nei balsavo prieš, nei susilaikė, o pateikimui pritarė.

Na, galbūt negalima sakyti, kad „balsuodami kojomis“ jie pasielgė neatsakingai ar neapdairiai. Ko gero, priešingai – elgėsi labai atsakingai prieš tuos, kurie patarė … patupėti. Štai dar prieš šį balsavimą socialdemokratų partija ragino Vyriausybės posėdyje svarstyti … „jų siūlymą iki kitų metų pradžios atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą“! Tai ne koks apsirikimas. Šį pirmadienį buvo pranešta, kad Lietuvos socialdemokratų partija įregistavo analogišką įstatymo projektą dėl liberalizavimo termino atidėjimo, kurį tikimasi Seime svarstyti gegužės pirmomis savaitėmis. „Diskusijas baigia Seimas, kai priima vienokį ar kitokį sprendimą – ne Vyriausybė ir tuo labiau ne „Ignitis“, – 15min.lt cituoja socialdemokratų Seimo frakcijos seniūną Gintautą Palucką.

Beje, išskyrus kai kurias detales, socialdemokratų projekte kalbama apie kolegų iš Lietuvos regionų frakcijos jau siūlytus ar labai panašius terminus. Lyg kalbėtume apie vaistus, kurių vienas yra orginalus, o kitas – generinis. Veiklioji medžiaga pas abu ta pati, o štai pagalbinės medžiagos, nedarančios reikšmingos įtakos jo veiksmingumui, skiriasi.

Tai kas gali paneigti: ar tik ne rokiruotes balsavimo lentoje dėliojantys socialdemokratų „šachmatininkai“ nulėmė, kad Lietuvos regionų frakcijos pasiūlytas įstatymo projektas „nepraeitų“, jog paskui būtų galima prastumti savo generinį projektą ir garsiai trimituoti rinkėjams – va, tai mes padarėme!

Galima būtų pajuokauti, kad ir vėl kalbame apie vaikų žaidimus Seimo dėžėje. Tik štai didelis klausimas, ar rinkėjas beprisimins, kieno tai nuopelnas.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top