Lietuvos higienos instituto paskelbtais duomenimis, pernai šalyje mirė 41 106 žmonės, t. y. daugiau nei dukart tiek, kiek gyvena visame Širvintų rajone. Tiesa, pernai mirė 670 asmenų mažiau negu 2015 metais. Tai, ko gero, būtų galima paaiškinti ne gerėjančia sveikata, o natūraliu gyventojų mažėjimu šalyje, kuriam įtakos turėjo ir emigracija.
Mirė mažiausiai per 5 metus
Pernai Širvintų rajono savivaldybėje iš viso mirė 259 žmonės – 128 vyrai ir 131 moteris. Pagal mirtingumą, tenkantį dešimčiai tūkstančių žmonių (162,2 atvejai), mūsų rajonas maždaug septintadaliu (14 proc.) viršijo šalies vidurkį (143,3). Vyrų mirtingumas Širvintų rajone 2016 metais sudarė 170 atvejų 10 tūkstančių gyventojų (Lietuvoje – 154), moterų – 156 atvejus 10 tūkstančių gyventojų (Lietuvoje – 134). Jei, pavyzdžiui, palygintume su Vilniumi, mūsų rajone moterų mirtingumas yra maždaug pusantro karto didesnis.
Pernai Širvintų rajone užfiksuotos 259 mirtys yra mažiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, 2015 metais mirė 276 rajono gyventojai, 2014 metais – 322, 2013 metais – 298, 2012 metais – 277. Tam įtakos greičiausiai turėjo jau minėtas natūralus gyventojų mažėjimas mūsų savivaldybės teritorijoje.
Kaip pažymi Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Įvardijamos trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Šios priežastys 2016 metais tapo 8 iš 10 mirčių priežastimi (83,6 proc. visų mirties priežasčių). Širvintų rajone šios trys priežastys nutraukė 76,4 proc. mirusiųjų gyvybės siūlą.
Nuo kraujotakos ligų mirė daugiau moterų
Oficialiais Higienos instituto duomenimis, pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (56,2 proc.) visų šalies mirusiųjų.
Šios priežastys dominavo ir Širvintų rajone, kuriame kraujotakos sistemos ligos tapo 134 mirčių priežastimi (51,7 proc. visų mirčių). Dėl šių priežasčių šią ašarų pakalnę paliko 60 vyrų ir 74 moterys.
Nuo onkologinių ligų pas mus miršta kas šeštas
Nors priimta manyti, kad onkologinės ligos beveik konkuruoja su kraujotakos sistemos ligomis, taip tikrai nėra. 2016 metais Lietuvoje nuo piktybinių navikų mirė kas penktas (19,9 proc.). Mūsų rajone šis mirtingumas šiek tiek mažesnis – pernai nuo piktybinių navikų mirė 45 rajono gyventojai (17,4 proc.), arba – maždaug kas šeštas miręs rajono gyventojas. Jei kalbėsime apie lytį, miruieji nuo onkologinių ligų pasiskirstė beveik po lygiai – 23 vyrai ir 22 moterys.
Tarp piktybinių navikų, lėmusių mirtį, dominavo trachėjos-plaučių navikai. Pernai Širvintų rajone užregistruota 12 tokių mirčių. Antra pagal gausumą – mirčių nuo krūties navikų kategorija, 2016-aisiais rajone dėl šios priežasties mirė 5 moterys. 4 atvejais mirčių priežastimi tapo limfinio, kraujodaros ir
giminingų audinių piktybiniai navikai. Taip pat užregistruota po 2 mirtis dėl skrandžio – 2, melanomos ir kitų odos, priešinės liaukos (prostatos), po 1 – dėl gimdos kaklelio, kitų gimdos piktybinių navikų.
Tačiau reikia pripažinti, kad apie 17 proc. mirusių nuo piktybinių navikų sukeltų ligų pastaruoju metu tapo tarsi „norma“ rajone. Mažiausias onkloginių ligų sukeltų mirčių lygis buvo 2012 metais, kai šios priežastys Širvintų rajone nulėmė „tik“ 15,9 proc. mirčių.
Sušalusieji – po dvejų metų pertraukos
Išorinės priežastys pernai šalyje tapo 7,4 proc. visų mirčių priežastimi. Šį rodiklį beveik atitiko situacija Širvintų rajone, kur išorinės mirties priežastys nulėmė 19 (9 vyrų ir 10 moterų) mirčių (7,3 proc. visų rajone užregistruotų mirčių). Daugiausia (5) tokių asmenų rajone mirė atsitiktinai apsinuodiję alkoholiu (3 vyrai ir 2 moterys), 3 – tyčia susižaloję (tarp savižudžių buvo 2 vyrai ir 1 moteris), 2 asmenis žuvo transporto įvykiuose (1 vyras ir 1 moteris), dar 2 – sušalę (2 moterys).
Kalbant apie mirtis dėl šalčio poveikio negalima nutylėti, kad ši priežastis Širvintų rajone buvo užregistruota po dvejų metų pertraukos. Prieš tai, 2013-ais metais, nuo šalčio poveikio buvo mirę 4 rajono gyventojai (3 vyrai ir 1 moteris), 2012-ais – 2 (po vyrą ir moterį).
Turbūt nereikia atskirai aiškinti, kad sušalimą tokiais atvejais dažniausiai nulemia ne staiga užklupusi viską stingdanti šalčio stichija, o piktnaudžiavimas alkoholiu, kai žmogus tampa bejėgis pasirūpinti savimi.
Jei kalbėti apie kitas mirties priežastis Širvintų rajone, Higienos instituto duomenų bazės mini 6 mirties atvejus (2,3 proc.) dėl infekcinių ligų (dėl to mirė 4 vyrai ir 2 moterys), taip pat 11 mirčių (4,2 proc.) dėl kvėpavimo sistemos ligų (mirė 8 vyrai ir 3 moterys), 12 (4,6 proc.) – dėl virškinimo sistemos ligų (mirė 9 vyrai ir 3 moterys).
ŠK
