Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, paprastai per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Kai beveik prieš penkis šimtus metų per patvinusią Musę karieta važiavo Barbora Radvilaitė (1520-1551), nedaug trūko, kad ji būtų mirusi ne sava mirtimi. Stipriai srovei pagavus karietą, išsigandusi Barbora puolė karštai melstis savo globėjai šventajai Barborai. Ir tada karieta atsirėmė į upės dugną, o vežikui pavyko išvairuoti ją į krantą. Barbora Radvilaitė kaip padėką Šv. Barborai ant kalnelio netoli Musės pastatė koplytėlę.
Legendą apie tai žino dažnas, bet ne visi susimąsto, kad šiandien stovinti Barboros koplyčia yra nebe ta. Barboros Radvilaitės rūpesčių pastatyta koplytėlė buvo medinė, dviejų aukštų. Žemesniajame buvo Išganytojas, pasilenkęs po kryžiumi, antrajame – medinės natūralaus dydžio Šv. Barboros statulos. XVIII a. senosios koplytėlės vietoje buvo pastatyta dabartinė trijų „aukštų“ mūrinė koplyčia, kuri šiandien greičiausiai yra seniausias mūrinis statinys rajone. Visos esamos mūrinės rajono bažnyčios yra jaunesnės, o Kernavėje randama Riomerių mauzoliejinė koplyčia buvo pastatyta tik 1856 metais. Tik XIX a. pradžia datuojami ir išlikę Čiobiškio dvaro rūmai.
Prieš dešimtmetį išplito teiginys, kad „Barboros koplyčia nuo savo ašies pakrypusi 4 laipsniais“. Jei tai būtų tiesa, tai Barboros koplyčia lenktų garsųjį Pizos bokštą Italijoje, kuris pasviręs 3,97 laipsnio.
Tačiau mokslo pasaulis dar 2014 metais tarė savo žodį. Kaip teigiama ta tema Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Geodezijos ir kadastro katedroje parašytame Ježi Rapcevič baigiamajame magistro darbe, po 2013 metais lazeriniu tacheometru atliktų matavimų buvo nustatyta, kad didžiausias pjūvio centro koordinatės poslinkis nustatytas 6 pjūvyje ir yra 35,9 cm, o šiame aukštyje koplyčios posvyris – tik 1,618°.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 2 d. laikraščio numeryje.
