1945 metų vasarį į Pigonių kaimą (Čiobiškio sen.) ir kitus kaimyninius kaimus atvyko keliolika partizanų būrių – apie tris šimtus rezistentų. Pats štabas įsikūrė Pigonyse. Šiame susibūrime dalyvavo ir Erelio būrio partizanai.
Apie pasirodžiusius partizanus kažkas pranešė Musninkų stribams. Vasario 4 dieną į Pigonis atskubėjo dešimt stribų, vadovaujamų Petro Stankevičiaus. Jie apsupo nurodytą namą. Buvo pasnigę, bet nešalta. Įvyko kautynės.
Šio mūšio metu žuvo Pigonyse buvusi Žaliojo Velnio žmona Ona Krivickaitė–Misiūnienė, kuriai kulka pataikė į kaktą. Štai kaip jos žūtį prisiminė Didžiosios kovos apygardos štabo viršininkas Benediktas Trakimas–Genelis atsiminimuose, kuriuos publikavo bernardinai.lt.
„Bevejant jau bėgančius stribus ir rusus, kaimo gatvėje radau moterį. Ji gulėjo aukštielninka, kaktoje matėsi kulkos išėjimas. Bet man kilo mintis, kad ši moteris yra atsitiktinė auka – ji tiesiog ėjo gatve, tuo metu įvyko kautynės, ir ji žuvo, nes pagal drabužius matėsi, kad tai ne kaimo žmogus. Tuo metu baigėsi kautynės, tas, kurį vijausi, pabėgo, bet paėmėme šešias ar septynias pastotes, kuriomis buvo atvažiavę rusai, ir susijungėme su Žalio Velnio būriu. Ir išgirdau, kaip jis kreipiasi į vyrus – vyrai, sako, mano žmona žuvo. Paprašė manęs paimti jos lavoną – nori nenori turėjau prisidėti. Susėdome į tris pastotes, nulėkėme atgal į tą kaimą, palikome ant kelio ir roges, ir arklius, įlėkėme į degantį kaimą ir kaip tik tuo momentu į kaimą įvažiavo kelios mašinos rusų kareivių. O mes greitai puolėme į tą vietą, kur gulėjo Žalio Velnio žmona. Pasirodo, visai netoliese gulėjo dar nušautas rusų majoras, kurio prieš tai buvau nepastebėjęs. Sėkmingai paėmėme žmonos kūną ir pasitraukėme. Tiesa, mus pastebėjo, bet neapšaudė, sėkmingai pasitraukėme. Kada įvyko laidotuvės nežinau, nes buvo tokia konspiracija, kad ko nereikia – nežinodavome“.
Ona Misiūnienė buvo nuvežta į Čiobiškį ir ten dar naktį palaidota. Vienas ją laidojusių buvo Čiobiškio varpininko Leonardo Marcinausko sūnus Juozas, buvęs Giedraičių bažnyčios vargonininkas. 1945 metų kovo 27 dieną jis žuvo vaikų prieglaudoje enkavedistams užpuolus partizanų štabą.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
