Fotografija iš Pasieniečių muziejaus archyvo, publikuota leidinyje „Geležinė uždanga. Lietuva–Lenkija, 1920–1939 m.“.
Prieš 70 metų, 1955 metų lapkričio 28 dieną, mirė Vievio Šv. Onos bažnyčios statytojas kunigas Juozapas Mincevičius.
Juozapas Mincevičius gimė 1888 metų sausio 23 dieną Inturkėje, valstiečių šeimoje.
Kunigas Juozapas Mincevičius paliko savo pėdsaką ir Širvintose, nors dažnai jo buvimas pas mus net nepaminimas. Kunigą ne itin dėmesiu pamaloninusiuose šaltiniuose akcentuojama, kad 1913 metais įšventinus į kunigus, iki 1918 metų jis buvo Kalesninkų, o 1918–1923 metais – Žaslių vikaras, iš kur perkeltas į Paparčius klebonauti.
Dar Kaleninkuose jis išgarsėjo kaip gebantis burti lietuvius ir juos uždegti kultūrinei veiklai.
Žasliuose Juozapas vikaru išbuvo nuo 1919 metų pavasario iki 1920 metų vasaros, o paskui buvo pasiųstas į Širvintų parapiją, kur dirbo iš Žemaitijos kilęs Jonas Navickas. Istorikas Juozas Lebionka „Versmės“ leidyklos išleistame rinkinyje „Širvintos“ yra papasakojęs, kad Juozapas Mincevičius vyskupo Matulaičio į Širvintas buvo atsiųstas iš Žaslių padėti vietos klebonui. Anot Lebionkos, pagalbininko reikėjo, nes tuo metu lenkų okupuotose Širvintose aktyviai darbavosi jiems prijaučiantis kunigas Macejevičius.
Galima įsivaizduoti, kaip Juozapu apsidžiaugė Širvintų klebonas ir Giedraičių dekanas Navickas. Mincevičius, garsėjęs savo tautine savimone, nukentėjo nuo lenkomanų ir Širvintose. Šie abu kunigai buvo autoritetas dekanato kunigams ir vikarams. Lenkai rašė skundus vyskupams, jį visaip šmeižė ir Vilniaus lenkų periodinė spauda. O Juozapo Mincevičiaus pas mus būta ne taip ir trumpai.
„Širvintose praleisti ketveri sunkiausi metai – bene pats šviesiausias puslapis visoje kun. J. Mincevičiaus biografijoje,“ – svarsto Juozas Lebionka ir pasakoja, kad didžiausią pavojų kun. Juozapui Mincevičiui teko išgyventi 1921 metų kovo 1 dieną, kai jį, atvežtą į Avižonių kaimą išklausyti ligonio išpažinties ir suteikti jam paskutinį patepimą, užpuolė 13–ojo lenkų ulonų pulko kareiviai, apiplėšė ir pareikalavo iš jo 5000 carinių rublių išpirkos. Kol parapijiečiai surinko ir pristatė banditams tą sumą, kunigas su bažnytinėmis insignacijomis – kamža ir stula – buvo laikomas miške, įrėmus į jo kaktą revolverius. Visa laimė, kad parapijiečiai greitai apsisuko ir tuo išgelbėjo savo vikarą nuo mirties.
Lebionka pažymi, kad Navicko ir Mincevičiaus lietuviška veikla Širvintų parapijoje daug prisidėjo, kad panaikinus Neutraliąją zoną, į kurią pateko ir dalis šios parapijos, atitektų Lietuvai.
Kaip galima suprasti, Širvintose Mincevičiaus statusas buvo labiau kaip pagalbininko, o dalį laiko jis praleisdavo Žasliuose. Ten grąžintas dėl Širvintose iškilusio pavojaus, Juozapas Mincevičius netrukus jau kaip klebonas atsidūrė Vievyje, kur ėmėsi naujos mūrinės bažnyčios statybų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
