Lenkijoje sukilimas prasidėjo 1863 metų sausio 22 dieną, jį Varšuvoje pradėjo Centrinė tautų vyriausybė, kuri išleido atsišaukimą, kuriame skelbiama, jog valstiečiai gaus žemę neatlygintinai, o ponai gaus kompensaciją iš tautos iždo, kadangi atkuriama Lenkijos–Lietuvos valstybė.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1863 metų vasario 1 dieną, kai Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją.
Dabartiniame Širvintų rajone sukilimas irgi paliko savo pėdsakų. 1863 metų gegužę sukilėliai sugadino telegrafo liniją, sunaikino nuovados pristavo ir valsčiaus valdybos raštus, suplėšė caro portretą, vietinius caro valdžios pareigūnus nusivedė į stovyklą ir liepė klausyti sukilėlių.
Vėliau mūsų rajono teritorijoje būta įvairių susidūrimų su carine kariuomene, o Zibalų seniūnijoje, netoli Kyvonių kaimo, – nemažas mūšis. Čia buvo gerai įrengta sukilėlių stovykla su kalve ginklams lydyti ir taisyti. Iš sukilėlių stovyklos buvo siunčiami agentai, kurie kvietė aplinkinių vietovių vyrus prisijungti prie sukilėlių būrio. Tai daryti ragino netgi kunigai per mišias.
1863 metų balandžio 30 dieną Kyvonyse įsikūrusius sukilėlius aptiko kazokų būrys. Mūšis tęsėsi 3 valandas, žuvo per 100 sukilėlių, likę gyvi išsibarstė. Po kelių dienų per 80 vyrų vėl susibūrė ir patraukė į Labanoro girią. Tenai keliaudami, užsuko į Širvintas, labai išgąsdino miestelio carinę valdžią.
Maždaug už 5 km nuo Kyvonių miško yra Sudokiai, kurio apylinkėse teka upelis, vadinamas Raudonupiu. Legenda pasakoja, kad šis pavadinimas susijęs su 1863 metų sukilimu: sukilimą malšinant prie upelio žuvo daug žmonių prie upelio, į kurį tekėjo kraujas.
Širvintų miesto kapinėse yra palaidotas 1863 metų sukilimo veteranas Mykolas Klimaševskis, miręs 1932 metais, būdamas 90–ties metų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
