Konservatoriui įtūžiui ant Mykolo Majausko išsiliejus visa jėga, Seimo opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė parengė nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo šiuo Seimo nariu, užimančiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postą.
Atrodo, nepasitikėjimais ir interpeliacijomis šios kadencijos Seime mažai ką nustebinsi, tačiau toks Seimo nario Jono Pinskaus bendražygės ketinimas sulaukė karštų vertinimų. Dažniausiai Agnė Širinskienė kaltinama ketinimu dar labiau suskaldyti valdančiuosius. Nepasitikėjimas esą nukreiptas į visai priešingą tikslą – parodyti pasitikėjimą politiku, kurį konservatoriai pasirengę negyvai užspardyti net gulintį.
Daliai Lietuvos gyventojų tarp konservatorių kilęs gerkliagraužis gal ir netikėtas, tik ne Širvintų rajono žmonėms, kurie gerai pamena maždaug 4-5 metų senumo įvykius. 2015 metais vykusiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose tuometinė opozicijos atstovė Živilė Pinskuvienė su bendražygiais laimėjo 9 mandatus, o paskui dar pridėjo ir tiesioginiuose mero rinkimuose iškovotą mandatą, bet to be kitų politinių jėgų paramos dar nepakako perimti vairą į savo rankas. Tik prie besiformuojančios valdančiosios koalicijos prisidėjus nuo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio išrinktam Dariui Valkauskui ir nuo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų išrinktai Irenai Vasiliauskienei tapo įmanoma užrūgusią vietos politikuotojų kompaniją pasiųsti bent jau pailsėti nuo jiems nepakeliamų darbų.
Būtent dėl to, kad Irena Vasiliauskienė parėmė Živilę Pinskuvienę konservatorių gretose netrukus kilo didelis „ermyderis“. Iš pradžių leidę suprasti, paskui tiesiai šviesiai reikalavę, kad politikė pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, konservatoriai ėmėsi susidorojimo su jiems nepaklususia Irena Vasiliauskiene, tuomet atstovavusia krikščioniškajam partijos sparnui. 2018 metų pradžioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas ją pašalino iš partijos gretų, kaip ką tik pasielgė su Majausku.
Nuolat postringaudami, kad išrinktieji jų Seimo nariai dirba Lietuvai, konservatoriai šiuo atveju paprasčiausiai nurodė, kad tiek Irena Vasiliauskienė tada, tiek Majauskas dabar darbuotųsi taip, kaip jiems liepia partija. Šių pasiteisinimai, kad jų veiklą pirmiausia apsprendžia rinkėjų interesai, akivaizdžiai prieštarauja partijos politikai. Todėl su partijos diktatui nepaklususiais politikais ir susidorojama juos šalinant iš savo gretų.
Žinoma, visos paminėtos istorijos tėra vidinis partijos reikalas, tačiau jos, o taip pat ir daugybė panašių „apsivalymų“ gerai iliustruoja darbo metodus ir vertybinę politiką. Metai bėga, o jie nesikeičia.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 2 d. laikraščio numeryje.
Ačiū, kad priminėt primirstą istoriją, tikrai taip buvo, labai negraziai buvo pasielgta su gerbiama vicemere.