Kandidatai dirbti už minimalią algą neturėtų pamiršti savo vedybų datos

Sovietmečiu net KGB nereikalavo, kad žmonės pateiktų tokius duomenis, kaip vedybų data, ar kandidato anketoje išvardytų bankuose dirbančius gimines.

Anot Lietuvos darbo biržos, gruodžio 1-ąją šalyje buvo registruota 192,8 tūkst. bedarbių, kurie sudarė 10,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, registruotas nedarbas sumažėjo 0,5 proc. punkto.

Šiuo metu Širvintų teritorinė darbo birža siūlo 24 laisvas darbo vietas, iš kurių net 5 – Juodelių kaime veikiančioje UAB „Templari“. Baldų gamyba užsiimančiai įmonei reikalingi siuvėjas, sukirpėjas, pagalbinis darbininkas, stalius ir baldų apmušėjas. Nors galimas darbdavys nurodo, kad mažiausias siūlomas atlyginimas tėra 1000 Lt, dažnas sutiktų, jog tai gali būti geriau, nei sėdėti rankas sudėjus be jokių pajamų.

Viešojoje erdvėje nuolat akcentuojama, kad didžiausia bėda yra ne darbo vietų stygius, o tai, kad darbdaviams sunku rasti norinčių ir galinčių dirbti kandidatų. Atrodytų, kad tokioje situacijoje būtent pastarieji galėtų diktuoti sąlygas. Vis dėlto būna ir kitaip.

Į „Širvintų kraštą“ kreipėsi vienas rajono gyventojas. Paprašęs jo neįvardyti, žmogus parodė UAB „Templari“ jam įduotą anketą, kurią reikėtų užpildyti norint gauti darbą šioje įmonėje.

– Pradėjau skaityti punktus ir pašiurpau – sovietmečiu net KGB nereikalavo, kad žmonės pateiktų tokius duomenis kaip vedybų data ar kandidato anketoje išvardytų bankuose dirbančius gimines. Nuolat akcentuojama, kad asmenų duomenys patenka į neaiškių tipų rankas, todėl daugėja sukčiavimų, apgavysčių. Manau, kad, norint už minimalią algą asmenį įdarbinti paprastu baldų apmušėju, darbdaviui nebūtina žinoti, kokios spalvos trumpikes jis nešioja ar kokio ilgio jo „pasididžiavimas“, – ironizavo laikraščio skaitytojas.

Reikia atsakyti, ar kandidatas dirbti turi kitą pajamų šaltinį ir kokį.

Iš tiesų, kandidato anketoje tarp įprastų duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos, asmens dokumento numerio, gyvenamosios vietos, išsilavinimo, įgytos specialybės, kontaktinių duomenų ir pan.), prašoma nurodyti vedybų datą, sutuoktinio vardą ir pavardę, jo asmens kodą, vaikų, tėvų, brolių ir seserų, bankuose dirbančių giminių vardus ir pavardes, taip pat domimasi, ar žmogus sportuoja, kokia veikla užsiima laisvalaikiu, netgi tai, ar turi kitą pajamų šaltinį ir kokį? Anketoje yra grafa, kurią pildantis asmuo turi nurodyti, ar buvo teistas (nuo 1990 m.), nors Lietuvoje egzistuoja sąvoka „Išnykęs teistumas“. Juk nuo to momento, kai žmogui išnyksta teistumas, jis pagal Baudžiamąjį kodeksą laikomas neteistu, ir visai nesvarbu, ar tai nutiko po 1990-ųjų.

Tiesa, anketos pabaigoje rašoma, jog „Nepradėjus dirbti UAB „Templari“, kandidato anketa sunaikinama“, tačiau tai neįtikina, jog galbūt šioje įmonėje net nedirbsiantis asmuo ar joje gavęs darbą, turėtų nurodyti daugelį su profesine veikla nieko bendro neturinčių savo biografijos faktų.

Dėl anketos pasiteiravome UAB „Templari“ administracijoje. Vyr. buhalteriu prisistatęs, bet nenorėjęs savęs įvardyti darbuotojas paaiškino, kad „tokia anketa yra nuo seno.“ Anot vyr. buhalterio, vaikų skaičių ir panašius duomenis įmonei būtina žinoti, norint suskaičiuoti neapmokestinamąjį pajamų minimumą. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ką su tuo turi bendro vedybų data.

– Norint įsidarbinti banke taip pat prašoma nurodyti bankuose dirbančius giminaičius, – į pastabą dėl grafos anketoje atsakė UAB „Templari“ atstovas. Tačiau jis taip ir nepaaiškino, ar baldų apmušėjui reikėtų taikyti tokius pat reikalavimus, kaip ir galimam banko darbuotojui. – Galų gale, juk daugelį tokių dalykų žmonės rašo savo CV, – pridūrė bendrovės finansininkas.

Su tuo galima sutikti. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad žmonės rašo dar ir ne tokius dalykus, bet juos rašo savo noru. O čia prašymą tai pateikti galima suprasti kaip būtiną dalyką, nes anketoje nėra nurodyta, kuriuos duomenis pateikti yra privaloma, o kuriuos – ne. Į tokią pastabą vyr. buhalteris atsakė, kad kandidatams yra paaiškinama žodžiu, jog reikia užpildyti tik tuos laukelius, kuriuos jie nori.

Dėl rajono gyventojo nusiskundimo kreipėmės į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausiąją specialistę Aureliją Grikinaitę ir paprašėme paaiškinti, ar, rinkdama kandidatų duomenis, UAB „Templari“ nepažeidžia asmens duomenų saugumo reikalavimų?

„Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 3 ir 5 straipsnių reikalavimus, t. y. asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam tikslui, tik tokios apimties, kurios reikia nustatytam tikslui pasiekti, ir tik esant nors vienam iš ADTAĮ 5 straipsnyje numatytų teisėto tvarkymo kriterijų, pavyzdžiui, pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis, – „Širvintų kraštui“ teigė vyriausioji specialistė. – ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Taigi ADTAĮ įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad asmens duomenų būtų tvarkoma tik tiek, kiek jų reikia tikslui pasiekti.“

Atsižvelgdama į pateiktą anketos pavyzdį, asmens duomenų apsaugos inspekcijos darbuotoja mano, kad UAB „Templari“ anketoje prašoma nurodyti perteklinius asmens duomenis.

„Šiuo atveju, darbdaviui pakaktų tvarkyti pretendento į darbuotojus gyvenimo aprašymą, kuriame būtų nurodytas išsilavinimas, darbo patirtis, duomenys, būtini kitoms darbdavio pareigoms vykdyti, pvz., sveikatos duomenys apie aklumą ar pan., kurie užkirstų kelią asmeniui dirbti gamyboje. Prašymas pateikti kitus asmens duomenis, nurodytus anketoje, prieštarautų ADTAĮ.“

Anot vyriausiosios specialistės, iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokiu apibrėžtu ir teisėtu tikslu bei teisiniu pagrindu vadovaujantis prašoma pateikti anketoje nurodytus asmens duomenis. Didelė tvarkomų duomenų, kurių nereikia priėmimui į darbą, apimtis išeina už vidaus administravimo ribų, todėl toks duomenų tvarkymas kitais tikslais turėtų būti ypač gerai pagrįstas kitu ADTAĮ numatytu teisėto tvarkymo kriterijumi.

„Šiuo atveju bendrovė dėl duomenų tvarkymo kitais tikslais, kai jie nebepatenka į vidaus administravimą, turėtų registruotis Asmens duomenų valdytojų valstybės registre. Tuomet Inspekcijai pranešime būtų pateikta visa reikalinga informacija spręsti apie aptariamo duomenų tvarkymo teisėtumą,“ – konstatavo Aurelija Grikinaitė.

Gintaras Bielskis

Asmens duomenų apsauga