Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda peržengė raudoną liniją
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra, praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų atliko kasmetinę vienamandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę. Tokią analizę jau galima vadinti tradicine, jai ne kartą dėmesį skyrė ir „Širvintų kraštas“.
Kuo toliau į regionus – tuo mažiau rinkėjų
Kaip skelbia VRK, analizuojant 2022 metų ir 2020 metų rinkėjų skaičiaus skirtumus, didžiausias teigiamas pokytis buvo pajūryje esančioje Mėguvos apygardoje, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų savivaldybių. Per dvejus metus čia atsirado 3907-iais rinkėjais daugiau nei 2020 metais.
Nemažas rinkėjų skaičiaus augimas fiksuojamas ir Nemenčinės, aprėpiančios dalį Vilniaus rajono savivaldybės, apygardoje. Vilniaus rajonas irgi yra tarp tų kelių savivaldybių, kur gyventojų kasmet daugėja. Tiesa, pastaruoju metu šis augimas sulėtėjo. VRK duomenimis, Nemenčinės rinkimų apygardoje rinkėjų skaičius per dvejus metus pasipildė 2670 balsavimo teisę turinčių asmenų.
Nusmukome žemiau rinkėjų nuokrypio ribos
Skaičiuodama, kas išaugo, VRK fiksuoja ir apygardas, kuriose matomas rinkėjų skaičiaus mažėjimas. Svarbiausia šios analizės išvada laikytina ta, kad po dvejų metų nuo 2020-ųjų spalį vykusių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atsirado net 13 vienamandačių apygardų, kurios išeina iš Rinkimų kodekse nustatytos leistinos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos.
Nuokrypio riba – tai vidutinis rinkėjų visose vienamandatėse rinkimų apygardose skaičius (34 453). Dar prieš metus tokių ribą peržengusių apygardų buvo vos viena (!).
Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Karšuvos (Jurbarko, Tauragės rajonus ir Pagėgius apimanti) apygarda – 88,6 proc., Sėlos rytinė – 88,66 proc., Nevėžio – 88,98 proc., Sėlos vakarinė – 89,31 proc., Deltuvos pietinė – 89,41 proc., Vilkaviškio – 89,99 proc. ir, kas mums labai svarbu, – Molėtų-Širvintų – 89,41 proc. vienamandatės rinkimų apygardos.
Paberžė neišgelbėjo
Kaip rašėme 2019-ųjų rudenį, taigi – prieš trejus metus, tada po analogiškos analizės buvo prognozuota, jog prie Molėtų-Širvintų rinkimų apygardos prijungus Paberžės ir Glitiškių rinkimų apylinkes, rinkėjų skaičius 2020-ųjų rudenį turėjo pasiekti 32 720, arba – 94,28 proc. apygardos vidurkio. Tačiau VRK prieš rinkimus nutarė apsiriboti atimdama tik Paberžės apylinkę, o Glitiškių apylinkę dar paliko Nemenčinės apygardai. Tai lėmė, kad tuos rinkimus Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda pasitiko turėdama 31 506 rinkėjus (91,28 proc. apygardos vidurkio) ir per plauką priartėjusi prie kritinės ribos. 2021 metais šis rodiklis dar labiau sumažėjo – iki 31 399 rinkėjų (90,52 proc. apygardos vidurkio). Vos per metus Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda sumažėjo 107 rinkėjais.
Atėjo 2022-ųjų ruduo, ir štai Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda siekia 89,41 proc. apygardos vidurkio.
Širvintų rajone suskaičiuoti 13 405 rinkėjai
Apygardų dydis svarbus tik renkant Seimo narius, nes mūsų parlamentas sudatomas iš daugiamandatėse ir vienamandatėse apygardose išrinktų politikų. Būtų neteisinga, jei vienamandatėse apygardose Seimo narius rinktų smarkiai mažesnis rinkėjų skaičius. Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.
Tuo tarpu Savivaldybių tarybų rinkimuose rinkėjų skaičius nelemia jokio vaidmens, nes rinkimuose dalyvauja toje teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, turintys teisę rinkti. Rugsėjo 29-osios duomenimis, Širvintų rajono teritorijoje buvo suskaičiuoti 13 405 rinkėjai, daugiausiai jų buvo priskirti Širvintų mieste esančioms rinkimų apylinkėms: I. Šeiniaus rinkimų apylinkėje balsuos 2964, Širvintų miesto – 2361 rinkėjas. Po jų rikiuojasi Gelvonų (682), Medžiukų (665), Musninkų (657), Širvintų kaimiškoji (651), Šešuolėlių (456), Družų (413), Motiejūnų (413), Bartkuškio (412), Šiaulių (405) apylinkės.
Mažiau kaip 400 rinkėjų turi Čiobiškio (385), Kernavės (385), Kielių (375), Alionių (344), Juodiškių (321), Bagaslaviškio (318) ir Vileikiškių (304), mažiau kaip tris šimtus – Motiejūnų (272), Anciūnų (264) ir Lapelių (245), mažiau kaip du šimtus – Alekniškio (187), Viesų (174) ir Kiauklių (165) apylinkės.
Tai, kad trijose rinkimų apylinkėse rinkėjų yra mažiau kaip du šimtai, nėra ypatingas atvejis. Mažiausia šalyje Rodžios rinkimų apylinkė (Alytaus r.) turi tik 90 rinkėjų. 94 rinkėjai suskaičiuoti Pempiškių rinkimų apylinkėje (Šilutės r.), 98 – Blauzdžiūnų rinkimų apylinkėje (Joniškio r.). O štai didžiausia Lietuvoje Žiemgalių rinkimų apylinkė Kaune turi 4874 rinkėjus. Lietuvoje yra net 35 rinkimų apylinkės, kuriose daugiau kaip po 4 tūkst. rinkėjų.
Gintaras Bielskis
VRK iliustr.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 21 d. laikraščio numeryje.
