UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius: „Reikia, kad komisija dirbtų, o nebūtų tik popieriuje.“
Įmonė „Širvintų vandenys“ baigė įgyvendinti projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime“. Bendra projekto vertė siekė per 14,7 milijonų litų, iš kurių didžioji dauguma skirta iš Europos Sąjungos lėšų. Prie projekto savo lėšomis reikėjo prisidėti Savivaldybei ir įmonei „Širvintų vandenys“. Paimtą paskolą reikės pradėti atidavinėti jau nuo 2016 metų. Tam, kad įmonei atsipirktų įdėti į projektą pinigai, reikėtų skatinti gyventojus jungtis prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Apie šias ir kitas problemas sutiko pasikalbėti UAB „Širvintų vandenys“ vadovas Kęstutis Vaškevičius.
– Gal galite plačiau papasakoti apie visą prisijungimo prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų mechanizmą?
– Pirmiausia reikalingas prisijungimo prie centralizuotų nuotekų įvado projektas. Tai – nesudėtingas statinys, kuriam pakanka ir supaprastinto projekto. „Širvintų vandenys“ taip pat juos gali parengti. Tokio projekto kaina – 150 Lt. Toliau žmogus gali ieškoti, kas gali pigiau atlikti pačius darbus, tik reikėtų, kad darbus atliktų kvalifikuoti specialistai. Žinoma, jei žmogus sugeba, tai gali prisijungti ir pats. Tik prieš užkasant (jeigu darbus dirbo ne „Širvintų vandenys“), reikia išsikviesti mūsų atstovą ir surašyti apžiūros aktą, kuris kainuoja 50 Lt. Kai įrenginiai užkasami, sudaroma sutartis, o tada jau galima naudotis visais patogumais. Jeigu darbus atliekame mes, tai už apžiūrą atskirai mokėti nereikia. Dar reikia mokėti ir už kiekvieną metrą iki prisijungimo taško. Kai darbus atlieka mūsų įmonė, gyventojas vidutiniškai moka 55 litus už metrą. Jei atstumas didelis, darbus atliekame pigiau. Juk būna, kad atstumas vos du metrai, o keturi darbininkai apeidami kliūtis visą dieną krapštosi. Tada kaina būna šiek tiek didesnė.
– Kokiu būdu „Širvintų vandenys“ skatina gyventojus jungtis prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų?
– Kiekvieną dar neprisijungusį prie tinklų žmogų esu asmeniškai aplankęs gal kokius tris ar keturis kartus su klausimynu apie tai, kodėl nesijungia, kada ketina jungtis, kokios priežastys? Dažniausi atsakymai: „Neturiu pinigų“, „Prisijungsiu vėliau“. Kiti laukia, kada vaikai grįš iš užsienio, arba tvirtina, kad niekada nesijungs, nes visą gyvenimą taip pragyveno ir buvo gerai… Kalbėdamas su gyventojais pabrėžiu, kad prisijungus prie centralizuotos sistemos, už paslaugas reikėtų mokėti daugiau kaip tris kartus pigiau. Vienas kubinis metras nuotekų iš kaupimo rezervuaro kainuoja 21,86 Lt, o vienas kubinis metras nuotekų (be vandens) gyvenamajame name kainuoja 5,85 Lt. Jeigu per mėnesį suvartoji, pavyzdžiui, keturis kubinius metrus vandens, tai maždaug tiek pat turėtų būti ir nuotekų. Vadinasi, už keturių kubinių metrų nuotekų išvežimą iš kaupimo rezervuaro reikės mokėti 87,44 Lt, o prisijungusiam prie centralizuoto tinklo – 23,4 Lt. Aišku, jungiantis prie sistemos žmogui reikia turėti vieną ar du tūkstančius litų, tačiau jeigu paprašo, tai leidžiame išsimokėti per metus. Buhalterija sudaro grafiką ir pagal jį kiekvieną mėnesį gyventojas įneša pinigus.
– Sutikite, kad žmogų galima įkalbinėti metų metus? Negi nėra daugiau jokių poveikio formų? Juk Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 metų gegužės 30 dienos posėdyje buvo patvirtintos „Širvintų rajono savivaldybės teritorijų, kuriose nėra centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, nuotekų tvarkymo taisyklės“, kurių privalo laikytis visi rajono gyventojai…
Tokių nuotekų šulinių ten, kur įrengti modernūs vandentiekio ir nuotekų tinklai, jau neturėtų būti.
– Taisykles priimti reikėjo, tačiau niekas jų neskaito ir tuo labiau nevykdo. Ką jau kalbėti apie gyventojus, jeigu galimai ne visi tarybos nariai jas perskaitė… Kaip turėtų būti? Yra taisyklės, vadinasi, reikia jas vykdyti. Taisyklėse aiškiai išdėstytos Savivaldybės, gyventojų ir „Širvintų vandens“ pareigos… Iškyla klausimas, kas turėtų kontroliuoti tarybos sprendimų vykdymą? Pavyzdžiui, mane tikrina kontrolierė, kuri savo išvadose parašo, ką aš turiu ištaisyti. Perskaitau ir ištaisau. Turi būti sudaryta komisija, kuri įsigilintų į situaciją. Esu parašęs raštą dėl komisijos sudarymo prieš gerą pusmetį. Bet reikia, kad ta komisija dirbtų, o neliktų tik sąrašas popieriuje.
– O ką gali nuveikti komisija?
– Komisija, nuvažiavusi pas gyventoją, gali paklausti kur deda nuotekas? Už populiarų atsakymą: „Į savo daržą išpilu…“ būtų skiriama bauda. Juk pagal taisykles nuotekos turi būti atiduodamos tai įmonei, kuri jas tvarko. Juk tai administracinės teisės pažeidimas. Nuotekų tvarkymo taisyklėse parašyta: „Nuotekų turėtojas turi saugoti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį visą sutarties galiojimo laikotarpį ir dar 3 metus jai pasibaigus, o apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir važtaraščius (jų kopijas) – 3 metus po apmokėjimo ir važtaraščio surašymo dienos. Dokumentus privaloma pateikti, jei jų pareikalauja kontroliuojantys pareigūnai.“ Taigi, jei turi sąskaitą už tris kubinius metrus, o vandens sunaudojai 30 kubinių metrų, iškyla klausimas: „Kur padėjai likusius 27 kubinius metrus?“ Tada žmogus pagalvotų, kas geriau – ar mokėti per mėnesį už vieną kubinį metrą nuotekų 21,86 Lt, ar 5,85 Lt…
***
2013 metų kovo 18 dienos Širvintų rajono savivaldybės kontrolieriaus UAB „Širvintų vandenys“ veiklos audito ataskaitoje konstatuojama: „Siekiant uždirbti kuo daugiau pajamų, būtina visom priemonėm skatinti gyventojus jungtis prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų“ ir duodamos rekomendacijos Širvintų rajono savivaldybės administracijai. Vienoje iš jų teigiama, kad „Skatinant savivaldybės gyventojus prisijungti prie esamų ir naujai tiesiamų centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, parengti ir pateikti tvirtinti tarybai priemones dėl projekto tikslų įgyvendinimo, potencialių (planuotų) vartotojų prisijungimo prie naujų ir rekonstruotų tinklų.“
„Širvintų kraštas“ Savivaldybės administracijai pateikė du klausimus: „Ar yra rengiamos, o gal jau ir parengtos bei pateiktos Tarybai kokios nors priemonės?“ ir „Viena iš priemonių galėtų būti – sudaryti komisiją, į kurią įeitų Savivaldybės, RAAD (regiono aplinkos apsaugos departamento), vandens tiekimo įmonės atstovai, kuri fiksuotų nuotekų poveikį gamtai, nustatytų gyventojų atsakomybę, siūlytų sprendimo būdus.“ Lygiai po 20 dienų iš Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus buvo gauti atsakymai: „Tarybai priemonės nėra teikiamos, o dėl prisijungimo prie centralizuotų tinklų individualiai su gyventojais dirba UAB „Širvintų vandenys“ darbuotojai“; „Komisija yra formuojama (yra išsiųsti raštai į atsakingas institucijas (numatytas Tarybos sprendime) dėl atstovų delegavimo. Gavus atsakymus, komisijos sudėtis bus patvirtinta.“
Be komentarų… Po audito išvadų prabėgo metai ir keturi mėnesiai, o po taisyklių patvirtinimo taryboje – metai ir du mėnesiai, nors tose pačiose taisyklėse juodu ant balto parašyta: „Savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius užtikrina šių Taisyklių laikymosi kontrolę.“ Gal iš tikrųjų teisus buvęs ambasadorius Renatas Juška, duodamas interviu „Lietuvos rytui“ apie Užsienio reikalų ministeriją: „…čia, kaip, beje, ir daug kur kitur Lietuvoje, geriausia yra iš viso nieko neveikti…“
Remigijus Bonikatas
