„Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai“?

Ši valdžia yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai, – tai pareiškė V. Čmilytė-Nielsen. Sutinkate? lrytas.lt nuotr.

Išmintingi tėvai savo vaikams nuo mažens kartodavo: „Galvok, ką šneki, nes bus sarmata, kai parvažiuosi į savo kaimą. Tie žodžiai turėjo prasmę, bet niekada neturėjo kainos. Kartais taip norėtųsi, kad atsikeltų tėtis ir užsukęs i valdžios „tėvoniją“ paklaustų: „Ką čia veikiat, vyrai? Už kiek pardavėt dūšią ir Lietuvą?“

Tik nesulauktų atsiliepiančio balso. Nes jam jau nebūtų su kuo šiandieninėje „tėvonijoje“ pasikalbėti nei apie Padorumą, nei apie Tiesą, nei apie Gėdą. Lietuvoje neliko nieko: tik kelias, nutviekstas beprasmybių šešėliais, tik valdžios beprotnamis, tik jų tuštybių mugė, tik jų turto ir šlovės siekimas ir jokių Dešimties Dievo Įsakymų, kurių kadaise mūsų tėvai paisė ir iš paskutiniųjų laikėsi.

Valdžia pasijuto dievais ir tik todėl, kad mes prieš juos klūpime. Dabartinės valdžios honoraras – diktatūra, arogancija, vaivorykštė, išsigimimas, šlovė ir pinigai.

Valdantiesiems nesvarbu, kad jie prarado žmonių pasitikėjimą, kad juokingai ir graudžiai atrodo siekdami bet kokia kaina išlaikyti valdžią, kad išdavė tautą ir laisvę, o Tėvynę ir Garbę išbraukė iš būtiniausių daiktų sąrašo.

Jiems nesvarbu, kad jų režimas lietuvį pavertė beteisiu, bejėgiu, nereikalingu, antrarūšiu ir skurstančiu.

Valdantieji be jokios gėdos ir sąžinės graužimo giria patys save ir nesuvokia, kad bet kuris Lietuvos žmogus savo patirtimi, kompetencija ir žmogiškumu seniai pranoko čmilytes, šimonytes, bilotaites ir armonaites.

Žiūrint į šią valdžią kiekvienam lietuviui Širdį perveria skausmas, lyg joje būtų įstrigusi surūdijusi vinis.

Žmonių neapykantos susikaupė tiek, kad nuo jos gali perskilti kompiuterio ekranas. Jeigu valdantieji turėtų gėdos ir padorumo, jie į tai įsiklausytų ir ne ašarines dujas į žmones nukreiptų, o padėtų mandatus.

Žmogus gali 40 dienų gyventi be maisto, keturias dienas – be vandens, keturias minutes – be oro, bet nė sekundės – be garbės. Kur Jūsų savigarba, valdžios vyrai ir moterys? Išduodantys, parduodantys, išsigimstantys. Šantažuojantys, frakcijas keičiantys kaip pirštines, su „Galimybių pasais“ drebančiose rankose. Už kiek? – norėtųsi paklausti.

Kaip Jūs miegosite, gyvensite, mylėsite, ko mokysite vaikus, išdavę Tautą ir Lietuvą? Tautą ir Lietuvą? Kam laižysite padus, paniekinę tikėjimą, sutrypę tradicinę Šeimą? Pažeminę žmogų be GP? Kur jūsų savigarba, priesaika, sąžinė?

Į jus žiūrint – tiesiog nusvyra rankos: gėdinti jau nesinori, nes beviltiška, išdavystė Jums yra privaloma norma. Jūsų sprendimai – normaliam protui nepavaldūs.

Jūsų viduje – tyla. Neliko nei atsakomybės, nei supratimo, nei pasiaukojimo, nei gėdos. Nabagai jūs, „elitiniai“.

Jeigu sugalvotumėt, ne tik ašarines dujas į žmones paleistumėt, bet ir gatvėse žmones šaudytumėt, į kalėjimus susodintumėt – ir tai būtu teisėta, nes tai patvirtintų Žalimas: „Teisės nebūtu pažeistos“. Žvelgiant į jūsų akis ir veidus darosi aišku – jeigu sugalvosite, jūs padarysite tą patį, kaip kadaise jėgos struktūros laužė partizanėms sąnarius.

Jūs turite tam svertus, ir tai padarysite su įniršiu, su piktdžiugišku atkaklumu, pasitelkdami aukščiausią valdžią, žiniasklaidą ir Šalies teismų sistemą.

O visiems prieštaraujantiems bus – blokai soc. tinkluose, antrankiai, areštinės, Feisbuko kalėjimas.

Nemanykite, kad laužoma tauta palūš.

Jus nuo mitinguojančios tautos įniršio gyva grandine apsaugos gausios pareigūnų pajėgos, tapinų kariuomenė, tik labiau mylimi nuo to netapsite.

Traiškantis jūsų teroras prieš žmones, nesiskaitymas gimdo dar didesnę neviltį, kuri išvirsta į neapykantą, aštrina mintį, plečia žodžio laisvės pogrindį.

Ar jaučiate, kad tai, ką Jūs darote, taikos Lietuvai ir ramybės žmonių Širdims tikrai neatneš.

Lietuva ir jos žmonės jums nesvarbu. Jums svarbiausia – bet kokia kaina išlaikyti valdžią.

Jūsų „patriotizmas“ yra bailių ir išsigimusių niekšų prieglobstis.

Jūs ne tik nepadedate pakelti tautos kančios, Jūs jos nesuvokiate, jos vengiate ir bijote.

Ištrynus jūsų klaidas – liktų tik parašas.

Aprašyti jūsų beprotybes net Balzakui pritrūktų žodžių.

Jums didžiausias pavojus – prarasti ministrų ir premjero kėdes, bet ar jūs suvokiate tą pavojų, į kurį atvedėte Lietuvą?

Į jūsų paliktus pėdsakus bus gėda, žema ir šlykštu žiūrėti.

Per Lietuvos laukus praūžę škvalai, žaibai, gaisrai, karai, vėžiai, Koronos, pandemijos, uraganai, liūtys ir sausros – atrodo lyg vaikų žaidimai palyginus su tuo, ką tenka ištverti žmonėms, gyvenantiems prie šios valdžios. Ir Čmilytei apsiverčia liežuvis pasakyti: „Ši valdžia yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai“.

Jūs neadekvačios, nes nepajėgiate suvokti savo klaidų.

Žmonės rašo:

„Jūs esate Lietuvos nelaimė ir gėda“;
„Jūs – ligoniai. Jus reikia gydyti, o ne valstybę leist valdyti“;
„Jūs – didžiausia katastrofa, kuri tik galėjo ištikti mūsų Šalį“;
„Kaime apie tokias sako: „Jos trenktos dulkinu maišu“;
„Kas gali tiek prisidirbęs pats save girti?“;
„Kaip Jums įrodyti, kad jūs – apgailėtinos“;
„Ši valdžia – tai eutanazija Lietuvai“;
„Jūs esate be smegenų ir be sąžinės“;
„Žmonės prie Seimo rinkosi tris kartus jums „padėkoti“, džiaukitės“;
„Jūs atrodote ir elgiatės kaip panelės, parūkiusios legalizuotos žolytės“;
„Jūsų valdymas – tai skrydis virš gegutės lizdo „replay“ režimu“;
„Jei galėčiau, jums numuščiau „karūną“ su „lopeta““;
„Joms negerai su galva, kaip tokios moterėlės gali valdyti?“;
„Kas laukia Lietuvos toliau, jeigu valdžia savo darbais jau dabar giriasi“;
„Valdžia smaugia tautą ir džiaugiasi“;
„Apsiverkiau iš juoko, vien į jas pasižiūrėjus“;
„Geriausia būtų, jei jų nebūtų“;
„Tai – Lietuvos košmaras“;
„Kad taip nusišnekės Čmilytė – nesitikėjau“;
„Jos savo uodegas keliasi pačios, o tos uodegos – vaivorykštinės“;
„Apsaugok Dieve, nuo tokio „gėrio“;
„Pragaras tuščias, nes visi velniai – čia“;
„Jei Kudirka atsikeltų, kurs stiprybę semia, vardan tos Lietuvos lįstų vėl į žemę…“

Antanina Strumilienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top