Sausio 15-ąją prisiminkime Igną Šeinių

Lietuvos spaudos atstovai apžiūri Dniepro hidroelektrinę Ukrainoje. Baltais marškiniais be švarko – „Lietuvos aido“ redaktorius Ignas Šeinius. 1934 m.

1959 metų sausio 15 dieną Švedijos sostinėje Stokholme mirė Ignas Jurkūnas, literatūrinis pseudonimas Ignas Šeinius. Jį pasirinkęs pagal Šeiniūnų, gimtojo sodžiaus dabartinėje Gelvonų seniūnijoje, pavadinimą, jau gyvendmas Švedijoje 1943 metais Ignas Šeinius pasikeitė pavardę į Ignas Scheynius.

Ignas Šeinius Lietuvoje vertinamas dėl ankstyvosios savo kūrybos – impresionistinių kūrinių, kuriuose atsiskleidė ir lietuvių kalbos grožis. Tad dar sunkiau patikėti, kad rašytojas vaikystėje beveik nemokėjo kalbėti lietuviškai, apie ką rašė 1914 m. išleisto almanacho „Vaivorykštė“ 1-ame numeryje publikuotame straipsnyje „Lietuvių kalbos dailė“. Galima suprasti, kad rašytojas tokiu būdu kalba apie dienas Šeiniūnuose, Gelvonuose ar Musninkuose, Bagaslaviškio bažnyčioje:

„Mažas lig dešimties metų beveik nemokėjau lietuviškai. Maža ką girdėjau sodžiuj kitus vaikus šnekant. Užtat ir nesidėdavau prie jų ir turėjau tik vieną draugą, kuris, kaip ir aš, šnekėjo lenkiškai. Iš mudviejų tėvą girdėjova pasityčiojimą lietuviška kalba ir, žinoma, negalėjo ji mum patikti. Labiausiai draugo tėvas nemėgo tos kalbos.
Kartą, beviešint pas dėdę, radau jo stalčiuj lietuvišką knygutę. Buvo tai „Kaukazo belaisvis“, verstas iš Tolstojaus. Ėmiau tą knygutę vartelioti, skaityti. Nedaug tesupratau, vienok ji man patiko. Menu pasislėpiau su jąja sode ir skaičiau, skaičiau. Dasiprotėjau po truputį, ką ir rageliai tie reiškia ant raidžių.
Perskaitęs „Kaukazo belaisvį“, bėgau jieškoti, ar dar ko nerasiu. Dėdė sugavo mane beverčiant jo stalčių, tečiau nesupyko ir davė paskaityti nubrizgusius lapus, rodos, „Apžvalgos“ iš Prūsų ir dar kažinką.
Ir man patiko, kaip skamba lietuvių kalba. Rodės, ji tokia, kaip ir nerami, slėpiningai bešlamanti giria prieš audrą, tokia, kaip ūpas bekylančių ir bepuolančių nuolaiznais kalneliais laukų, tokia, kaip vieversėlio daina mėlynoj dangaus bedugnėj, ir tokia, lyg lakštingalė dainuotų, pasislėpus prie upelio tankiam karklyne. Girdėjos man balsai toje nežinomoje kalboj visos mūsų sodžiaus gamtos. Ir negalėjo tarytum būti, kad ta kalba čia skambėtų kaip kitaip. Svetima ir iškarto man pasirodė tokia sava, tokia artima. Pro tuos garsus viskas kitaip nušvito.
Parvažiavęs namon priėjau prie mamos, prisiglaudžiau, lyg besirengdamas ko didelio prašyti, ir sakau:
-Mama, aš daugiau nebenoriu lenkiškai šnekėti.

Ir ištiesų pradėjau šnekėti tik lietuviškai. Nupirko man ir maldaknygę lietuvišką. Ir bažnyčioj ne tiek aš meldžiaus, klek gėrėjaus, kad turiu lietuvišką knygą ir kad joj žodžiai tokie gražūs. Ir stebėtina man buvo, jog esama lietuviškų knygų pasauly!“

Tad gali pasirodyti keista, kad sovietams užėmus Lietuvą, Ignas Šeinius 1940-aisiais savo romaną „Raudonasis tvanas“, kuriame paminėjo ir savo įspūdžius važiuojant per Širvintų miestelį, parašė švediškai. Šaltiniai jį nurodo pavadinimu „Den röda floden“.

Bet tai nebuvo pirmasis jo kūrybinis bandymas švedų kalba, kurią jis išmoko, kai 1915 metais buvo pasiųstas dirbti į Stokholmą Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu. Ignas buvo imlus kalboms, kiek daugiau nei per metus gerai išmoko švedų kalbą. Jau 1917 metais išėjo jo pirmoji knyga švedų kalba – „Litauisk kultur“.

Igno Šeiniaus gyvenime buvo etapas, kurį jis vėl praleido Lietuvoje. 1932 metais grįžęs į Lietuvą, 1933-1934 metais ėjo „Lietuvos aido“ redaktoriaus pareigas, paskui iki 1939 metų dirbo Klaipėdos gubernatūros spaudos patarėju, įsteigė ir redagavo dienraštį „Vakarai“. Dirbdamas žurnalistu Lietuvoje, Šeinius su kolegomis 1934 metais lankėsi Sovietų Sąjungoje. Nors komunistai žurnalistams rodė paradinę tarybinių piliečių gyvenimo pusę, jam, ko gero, pro akis nepraslydo ir niūri tikrovė. Tos kelionės akimirkos yra užfiksuotos tuometinio ELTA direktoriaus Edvardo Turausko archyve, kurio nuotraukas publikuoja e-kinas.lt.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top