Šiuo metu Vyriausybė savo planuose yra numačiusi, kad iki 2030 m. Lietuvoje bus įrengta 3600 MW galios vėjo jėgainių sausumoje: tris kartus daugiau nei veikia šiandien. Ekspertų teigimu, šis skaičius per artėjančius septynerius metus augs. Tokių parkų plėtra vyksta visoje Lietuvoje suprantant, kad turimą vėjo potencialą reikia išnaudoti elektros kainoms mažinti, nepriklausomumui didinti ir investicijoms į Lietuvą pritraukti.
Technologijos leidžia parkus statyti visoje Lietuvoje
Daugeliui kyla klausimų, kodėl ir kokiais kriterijais remiantis vėjo elektrinių parkams pasirenkamos tam tikros konkrečios savivaldybės. Analizuojant tokių parkų strateginius planus akivaizdu, kad parkų plėtra numatoma visoje Lietuvoje, ne tik tam tikrose atrinktose savivaldybėse.
„Kalbant apie savivaldybes, kuriose numatoma didžiausia vėjo elektrinių plėtra, matyt reikėtų paminėti tai, kad jei anksčiau, kai vėjo energetikos technologijos dar nebuvo taip išvystytos kaip dabar, visi investuotojai stengėsi statyti vėjo elektrines Vakarų Lietuvoje, kur žemės paviršiuje vyrauja didesni vėjai. Dabar, kai vėjo elektrinės paprastai statomos gerokai aukštesnės, pasiekiančios tuos aukščius, kur vėjas yra praktiškai visur Lietuvoje, vėjo jėgainės planuojamos beveik visoje šalyje.
Vėjo jėgainių statybą riboja nebent miškai, kuriuose Lietuvos įstatymai kol kas neleidžia statyti vėjo jėgainių, oro uostai, pasienio teritorijos, urbanizuotos teritorijos, saugomos teritorijos ir infrastruktūros (elektros tinklų) trūkumas“, – komentuoja Martynas Nagevičius. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Vokietijoje vėjo energetikos tankis – dešimt kartų didesnis
M. Nagevičiaus teigimu, vėjo jėgainių tankis Lietuvoje, skaičiuojant įrengtų vėjo jėgainių galią, tenkančią vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos, siekia apie 15,7 kW/kvadratiniam kilometrui.
„Net įgyvendinus ambicingiausius vėjo energetikos plėtros projektus Lietuvoje optimistiškiausio scenarijaus atveju šis tankis nesieks 100 kW/kvadratiniam kilometrui. Palyginimui, Vokietijoje 2022 metų pabaigoje vėjo elektrinių tankis siekė 162,5 kW/kvadratiniam kilometrui, kai planuojama vėjo energetikos sausumoje tankį iki 2030 metų, padidinti dvigubai – iki maždaug 320 kW/kvadratiniam kilometrui“, – sako energetikos ekspertas.
Įdomu tai, kad Lietuvoje kylant klausimams dėl vėjo elektrinių poveikio žmogui ir aplinkai, tokios temos Vokietijoje ir kitose Europos šalyse populiarios nėra, nes ten vėjo elektrinių parkai nėra naujas dalykas kaip Lietuvoje. Per visą jų veikimo laikotarpį nebuvo nei vieno atvejo, kad veikiančios jėgainės būtų viršijusios nustatytus garso reikalavimus, kas mūsų šalyje gyventojams kelia nerimo. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad kenksmingo poveikio sveikatai ir aplinkai vėjo jėgainės neturi, ir būtent dėl to Vakarų Europoje taip pat nebuvo nė vieno atvejo, kad vėjo jėgainių projektas būtų sustabdytas dėl neatitikimo poveikio aplinkai reikalavimams.
Tai lemia, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje esamas ir planuojamas tankis yra gerokai didesnis, nes aiškiai suprantama, kad naudos visiškai nusveria bet kokį nerimą dėl neigiamo poveikio.
Kodėl Lietuvos planuose – vėjo elektrinių plėtra?
„Kuo daugiau Lietuvoje bus įrengta vėjo ir saulės elektrinių, tuo didesnė bus elektros pasiūla rinkoje. O tai reiškia, kad tuo mažesnė bus elektros rinkos kaina. Nes būtent taip veikia elektros rinka ir dėl to mes vis dažniau turėsim laikotarpius, kai elektros kaina bus žema, o tai reiškia ir mūsų visų sąskaitos už elektrą bus mažesnės. Didelę dalį pinigų, kuriuos mes visi dabar leidžiame elektrai pirkti, mes galėsim leisti gerokai prasmingiau.
Negana to, pigesnė elektros kaina rinkoje reiškia patrauklesnį investavimą į naujas gamybos įmones būtent Lietuvoje. Tai lems daugiau ekonomikos, daugiau darbo vietų, daugiau pridėtinės vertės kūrimo, didesnes žmonių pajamos ir galimai – laimingesnius, ekonomiškai saugiau besijaučiančius žmones Lietuvoje“, – sako Martynas Nagevičius.
Greta išvardytų naudų, ekspertas akcentuoja ir tai, jog vis palankesnės tampa investicijos į perteklinės elektros panaudojimą pigių elektros kainų metu – vandens šildymui, elektros kaupiklių pakrovimui, vandenilio gamybai: „Lietuva, vertinant mūsų šalies milžinišką vėjo energetikos potencialą, ateityje gali tapti ne tik elektros, bet ir žaliojo vandenilio, gaminamo iš elektros elektrolizės būdu, eksportuotoja į šalis, kuriose vandenilis ateityje bus naudojamas chemijos, metalurgijos pramonėje“.
Pasak eksperto, galimybė eksportuoti iš vėjo pagamintą elektrą gali atsirasti jau per artimiausius trejus metus. Jis teigia, kad per šį laikotarpį vėjo elektrinių bendra galia gali pasiekti iki 3915 MW, įrengus apie 650-750 vėjo jėgainių bokštų: „Tikėtina, kad smarkiau papūtus vėjui tam tikrais momentais Lietuva vėjo elektrinėse pagamins daugiau elektros nei suvartoja ir šią perteklinę elektrą eksportuos į gretimas šalis arba kaups“.
Parkai naudingi savivaldybėms ir bendruomenėms
M. Nagevičius taip pat priduria, kad vėjo elektrinės atneša nemažai naudos pačioms savivaldybėms bei bendruomenėms.
„Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą. Vienas 100 MW galios vėjo elektrinių parkas (14-16 vėjo jėgainių) kas metus vietos bendruomenėms privalo pervesti po maždaug 450 tūkstančių eurų. Šios lėšos neišvengiamai gerins vietos bendruomenių gyvenimo kokybę“, – teigia jis.
Greta šio bendruomenių veiklos finansavimo, vėjo parkai į savivaldybės biudžetą kasmet moka NT mokestį, yra įpareigoti gerinti aplink esančią infrastruktūrą, kuria darbo vietas parko vystymo, statybų metu.
Užs. Nr. 122
