Tik širvintiškės dėka kačiukai jau greitai turėtų sulaukti pagalbos.
Suteikti pagalbą benamiams gyvūnams Širvintose ne taip ir paprasta. Tai įrodo vienos širvintiškės pavyzdys: jau ne vienerius metus mūsų mieste gyvenanti moteris kiekvieną rudenį ir pavasarį su gailesčiu stebi, kad vis daugėja benamių ir niekam nereikalingų kačių. Norėdama joms padėti širvintiškė susidūrė su aibe problemų.
Padės vilniečiai
„Kreipiausi į Ukmergės rajone, Krikštėnuose, esančius gyvūnų globos namus. Ten man paaiškino, kad visus katinus būtų galima priglausti tik tada, jei tokį kreipimąsi parašytų Savivaldybė. „Eiliniai“ gyventojai tokios teisės neturi. Nusprendžiau paskambinti Savivaldybės ekologei, kalbėjausi su ja vasaros pradžioje ir spalio trečiąją. Ji pažadėjo pasidomėti, bet faktas lieka faktu – kaskart matau vis naujų kačių. Todėl spėju, jog jokių veiksmų nebuvo imtasi,“ – apie bandymą rasti išeitį pasakojo širvintiškė.
Vis dėlto moteris pagalbą rado Vilniuje. Ji kreipėsi į organizaciją „Rainiukas“, kuri padės spręsti ne tik gyvūnų dovanojimo, bet ir sterilizavimo bei gydymo reikalus. Skelbimus apie dovanojamus gyvūnus patalpino ir dar kelios gyvūnų globos organizacijos. Populiariausi yra tie, kurie skelbiami socialiniuose tinkluose: čia juos peržiūri keli tūkstančiai vartotojų, todėl pagalba gaunama gana greitai.
„Tikiuosi, kad netrukus bus pradėtos gaudyti pirmosios katės, kurioms bus atlikta sterilizacija. Kačiukus tikriausiai taip pat pavyks padovanoti. Jau po kelių dienų sutarėme su viena savanore pradėti gaudyti kates,“ – naujienomis dalijosi beglobiams norinti padėti moteris.
Moteris prisiminė, kad į Savivaldybę kreipėsi ir vasaros pradžioje, kai pastebėjo katę su nulaužta koja. Pagalbą tada taip pat suteikė ne Savivaldybė, o paprasti širvintiškiai, susisiekę su viena iš gyvūnų globos organizacijų.
„Vienam sunku ką nors padaryti, tačiau prisijungus ir svarbiausiai rajono įstaigai – Savivaldybei – galbūt gatvėse iš tiesų sumažėtų benamių gyvūnų,“ – svarstė širvintiškė.
Patys kalti?..
„Širvintų kraštas“, norėdamas sužinoti, kokių veiksmų buvo imtasi dėl susidariusios situacijos, kreipėsi į Širvintų savivaldybės ekologę Aureliją Kiseliūtę. Jai buvo nusiųsti konkretūs klausimai dėl benamių kačių, kurias minėjo širvintiškė.
Ekologei buvo nusiųsti štai tokie klausimai:
„1.Spalio 3 d. į Jus kreipėsi širvintiškė (redakcijai vardas žinomas), kuri pranešė apie benames kates Širvintose. Ji taip pat informavo, kad kalbėjosi su Krikštėnų gyvūnų globos namų atstovais, kurie teigė, kad gyvūnus paimtų tik tada, jei kreiptųsi Savivaldybė. Norėčiau sužinoti, ar buvo kreiptasi į globos namus dėl šių gyvūnų?
<…>
3. Ką daryti žmogui, kuris pastebi benamį gyvūną ir nori jam padėti?
4. Būna ir taip, kad benamiai gyvūnai trikdo širvintiškių gyvenimą (pavyzdžiui, benamės katės sudrasko šiltnamį). Ką daryti tokiu atveju?“
Neįprastai greitai buvo gautas atsakymas: „Širvintų rajono savivaldybės administracija atkreipia dėmesį, kad yra pasirašiusi sutartį dėl beglobių gyvūnų karantino paslaugų teikimo su UAB „Ukmergės butų ūkis“. Informuojame, kad paslaugas užsako Širvintų rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistas (ekologas), įvertinus beglobių gyvūnų keliamą pavojų gyventojams. Šios paslaugos užsakymo galimybes riboja Širvintų rajono savivaldybės biudžete patvirtintos šiai paslaugai pirkti lėšos. 2013 m. paslaugos Širvintų rajone teiktos 4 kartus.
Širvintų rajono savivaldybės administracija tikisi gyventojų žmogiškumo ir atsakingumo, rūpinantis savo augintiniais, benamiai gyvūnai neatsiranda iš niekur, juos dažniausiai į gatvę išmeta žmonės.“
Gavus atsakymą tapo aišku, kad … neaišku niekas. Apie sutartį su Ukmerge jau buvo rašyta ne kartą, todėl jokios naujienos čia tikrai nėra. O ką konkrečiai daryti, kokios galimybės gyventojams, taip ir liko neaišku.
Minimi keturi paslaugos suteikimo atvejai, panašu, situacijos rajone nepagerino. O pasiteisinimas dėl lėšų trūkumo Širvintose jau tampa daugiau negu įprastas. Matyt, reikia džiaugtis, kad lėšų bent jau valdininkų atlyginimams pakanka…
Kur kreiptis gyventojams – taip pat neatsakyta. Gal niekas Savivaldybėje tiesiog nenori papildomo darbo? Juk registruojant pranešimus apie benamius gyvūnus, reiktų organizuoti jų gaudymą, žinoti vietas, kuriose jų daugiausiai… Kitaip sakant – „daug darbo“.
Tad išeina, kad širvintiškiai patys kalti: jei nemestų į gatvę gyvūnų, jų ten ir nebūtų. Žinoma, čia yra dalis tiesos, tačiau toks ekologės požiūris gana keistas. Juk tokia situacija susidarė tikrai ne per vienerius metus, ir ne vien dėl širvintiškių kaltės.
O turint gyvūnų globos namus, kurie sutinka priimti benamius, pačioje rajono pašonėje, taip ilgai spręsti reikalus dėl kelių kačių mažų mažiausiai negražu…
Ir vis dėlto, kaip galima padėti?
Vos keli entuziastai tik kartkartėmis pašeria benamius, tad nenuostabu, jog gyvūnai mieste slankioja alkani ir suvargę. Beje, kaip ne kartą jau yra sakęs Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Ričardas Putrimas, šerti kates nėra pats geriausias pasirinkimas – taip neužkertamas kelias joms daugintis, todėl kačių populiacija gatvėse tik didėja.
Alternatyvą šėrimui jau prieš kelerius metus paskelbė gyvūnų globos organizacijos, sukūrusios projektą „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. Šio projekto metu gatvėse yra sugaunamos benamės katės, jos sterilizuojamos ir paleidžiamos toje pačioje vietoje, kur ir buvo sugautos. Daugelis, matyt, vis dar mano, kad tokie projektai gyvi tik sostinėje. Tačiau iš tikrųjų katės gaudomos visuose miestuose, bet tam reikia gyventojų supratingumo ir pagalbos.
Būna, pritrūksta informacijos ir iniciatyvos, o kitais kartais – žmoniškumo. Štai vos prieš keletą mėnesių „Širvintų kraštas“ rašė apie išgalabytas kates, kurios po sterilizacijos procedūros ilsėjosi vieno daugiabučio rūsyje. Beje, šiame rūsyje katėms iš anksto buvo leista apsistoti. Tuomet kažkam „užkliuvo“ po operacijos dar silpnos katės, tad jos buvo paprasčiausiai pribaigtos.
Matyt, norint užkirsti kelią tokiems įvykiams, prireiks dar ne vienerių metų. Tačiau ignoruoti problemą, kuri rajone gyva jau ne vienerius metus – taip pat ne išeitis.
Nors Savivaldybė vis dar nesiūlo jokios galimybės gyventojams kreiptis dėl pagalbos beglobiams, gyventojai turi galimybių padėti.
Gyvūnų globos organizacijos skelbia, kad geriausia pagalba – suteikti benamiui namus. Jei tokios galimybės nėra, galima į namus priimti tik laikinai globai, kurios trukmę pasirenka pats gyventojas.
Padėti benamiui gyvūnui ne taip ir sudėtinga, tereikia šiek tiek iniciatyvos. Keisčiausia yra tai, kad ieškant pagalbos, matyt, reiktų puslankiu apeiti Savivaldybę, nes ten pagalba bus suteikta tik tada, kai benamiai gyvūnai kels realią grėsmę. Dar geriau – jei ta grėsmė taps pagrįsta ir atsitiks kokia nors nelaimė. Tada galima būti tikriems, kad Savivaldybė ras būdą, kaip susitvarkyti su benamiais gyvūnais. Belieka laukti?..
Aura Jankūnaitė
