Pasišvaistę į dešinę ir kairę, valdantieji praregėjo, kad pinigai iš niekur neatsiranda. Būtų galima įjungti spausdinimo mašiną ir prikepti nuo naujumo gurgždančių kupiūrų, tačiau jos rankenėlę suka Briuselis. Tad vienintelis kelias pinigams veistis – mokesčiai, pavyzdžiui – apmokestinant automobilius.
Taip, mokesčiai yra legalus būdas apiplėšti žmones. Efektyvesnio dalyko žmonija dar nesugalvojo.
Dar sausį buvo paskelbta, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, o tą siūlymą Seimui planuota teikti pavasario sesijoje. Dabar nekilnojamojo turto mokestį moka tik prabangių ar daug būstų turintys gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto vertė viršija 150 tūkstančių eurų. Konservatorių manymu, turėtų mokėti visi.
„Tokiu atveju mokesčio mokėtojų būtų daugiau, bet pats mokestis būtų labiau simbolinio dydžio, kaip šiandien yra žemės mokestis, kurį moka keli šimtai tūkstančių žmonių, bet pats mokesčio dydis tikrai yra simbolinis, tarkim, 10-12 eurų per metus, ir ženklaus poveikio asmens finansams jisai nedaro“, – tada sakė Gintarė Skaistė, taip ir nepaaiškinusi, ar prabangių būstų turėtojai mokėtų ankstesnį mokestį, ar jiems tas mokestis sumažėtų iki „simbolinių 10-12 eurų“..
Atėjo pavasario sesija, ir Gintarė Skaistė ankstesnes kalbas patvirtino: Finansų ministerija siūlo atskirai apmokestinti visus žmogaus turimus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendra jų verčių sumą. Iš mokesčio valdantieji tikisi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. Jis būtų pridengtas kilnia misija – „savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti“.
Įdomiausia tai, kad, pasak Gintarės Skaistės, senjorams nuo 65 metų, t. y. demografinės senatvės, bus suteiktas mokesčio atidėjimas iki 10 metų, jei jie to paprašys.
Turint omeny, kad vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje kasmet trumpėja ir šiuo metu sudaro apie 70 metų vyrams ir 80 metų moterims, didelė tikimybė, jog bent jau vyrai paprašys atidėti tą mokestį. Juk nuo seno žinomas posakis, kad po mūsų gali ištikti nors ir tvanas. Šiuo atveju mokėti tektų tų vyrų nekilnojamąjį turtą paveldėjusioms moterims.
Argi pirmas kartas, kai gyvenimo sunkumai gula joms ant pečių?
Statistikos departamento duomenimis, 2022 metais Širvintų savivaldybėje 65 metų sulaukę žmonės sudaro 21,6 proc. visų nuolatinių gyventojų (iš jų vyrai – tik 7,6 proc., o moterys – 14 proc.).
Šių metų pradžioje 3073 rajono gyventojai buvo pasiekę demografinę senatvę, taigi tiek gali prašyti naujo mokesčio atidėjimo. Maždaug penktadalis planuojamų lėšų dešimtmetį nepateks į biudžetą.
Gintarė Skaistė įspėjo, kad įstatymų projektai dar nėra galutiniai, o pastabų iš socialinių partnerių ir visuomenės grupių laukiama iki birželio 10-osios, taigi – šiandienos. Nenustebkime, kad brangmetis pasismagins ir tarp įstatymo projekto eilučių.
Jei pasiūlyta atidėti mokestį senjorams, nenustebkime, kad ateityje bus apmokestintos ir kapavietės. Juk jos irgi nekilnojamojo turto objektai, o skolą, kaip reglamentuoja Civilinis Kodeksas, mirtis ne visada nurašo.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 10 d. laikraščio numeryje.
