Nors šio iškilaus žmogaus Širvintose būta neilgai, vis dėlto su juo susidūrę parapijiečiai turėjo garbę bendrauti su šviesuoliu.
1946 metais įšventintas į kunigus, tarnystę tikintiesiems pradėjo dabartiniame Pakruojo rajone, Pašvitinio vikaro pareigose. Po metų persikėlė į Kelmę, iki 1950–ųjų taip pat vikaravo Viduklėje, Paštuvoje. Iš ten perkeltas į vikaro pareigas Šakiuose, Žasliuose.
Pokario represijos neaplenkė Česlovo Kavaliausko. 1950 metų pabaigoje buvo suimtas, o 1951 metų birželį Maskvos ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Norilsko, Magadano lageriuose. Dalyvavo 1953 metų Norilsko sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“. Numalšinus sukilimą buvo atrinktas sušaudyti, tačiau keičiantis politinei situacijai išliko gyvas.
Lageriuose, po ilgos sunkios darbo dienos aukso kasyklose, kunigas ne tik slapta ėjo savo pareigas, bet ir studijavo aukštąją matematiką, teorinę fiziką, genetiką, o įvairių kalbų jį mokė kartu kalintys profesoriai.
1956 metų pavasarį paleistas iš bausmės atlikimo vietos grįžo į Kauną. Grįžęs kunigavo įvairiose vietose. 1966 metų vasarą paskiriamas Kaišiadorių vyskupijos kancleriu, gyveno Vievyje. Po metų paskirtas Kaišiadorių vyskupijos bažnytinio teismo notaru.
Apie 1966 metus Lietuvos vyskupai ir vyskupijų valdytojai Romoje susitarė su Vakarų Europos lietuvių vyskupu Pranu Braziu MIC parūpinti viso Šventojo Rašto vertimą iš originalo – hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų. „Kadangi išeivijoje buvo ne vienas baigęs aukščiausius biblinius mokslus, išeiviai turėjo išversti Senąjį Testamentą, o Tėvynėje likusieji – Naująjį (NT). Kam pavesti šį darbą Lietuvoje, abejonių nebuvo, mat seniai žinota, jog Česlovas nuo seminarijos laikų įsimylėjęs graikiškąjį Naująjį Testamentą“ – taip savo knygoje „Vieno žąsiaganio istorija“ tvirtino kun. marijonas Vaclovas Aliulis.
Kaip apie tai rašoma Kaišiadorių viešosios bibliotekos tinklalapyje, išgirdęs naujieną apie sumanymą Lietuvoje išversti NT, kun. Česlovas Kavaliauskas 1967 metais rašė kun. Aliuliui, kad labai norėtų versti NT, kadangi nuo pirmosios klierikystės vasaros pradėjau skaityti jį graikiškai ir laikau savo mylimiausiu dalyku: „NT – man viskas…“.
1970 metų rugpjūčio 1 dieną jis buvo paskirtas į Vievį altaristu. Vievyje 1971 metų gegužės 7 dieną ir buvo baigtas NT vertimas į lietuvių kalbą.
Versdamas Naująjį Testamentą, kun. Česlovas Kavaliauskas preciziškai siekė lietuviškų atitikmenų semantinio ir stilistinio tikslumo. Už šį vertimą kun. Česlovas Kavaliauskas gavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimo sveikinimą jo kunigystės 50–mečio proga ir padėką.
Siekdamas atlikti gilesnę Šventojo Rašto tekstų semantinę analizę ir studijuodamas savarankiškai moderniojo mokslo šaltinius, greta jau žinotų 6–7 didžiųjų Europos kalbų kun. Česlovas Kavaliauskas skaitė 12–13 kalbomis.
Vėliau Česlovas Kavaliauskas vėl dirbo vikaru, klebonu. 1988 metų rudenį jis tapo Širvintų parapijos altaristu, kol 1990 metų pavasarį buvo paskirtas į Dubingių parapiją. 1991 metų liepos 16 dieną NT vertėjo gyvenimo kelias vėl stabtelėjo Širvintų parapijoje, kur altaristu išbuvo iki 1992 metų rugpjūčio 10–osios, kai buvo išleistas gyventi į Kretingos OFM vienuolyną.
Mirė Česlovas Kavaliauskas 1997 metų vasario 20 dieną, Palaidotas Vievyje.
2001 metais kunigui Česlovui Kavaliauskui po mirties buvo skirtas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
