Kada Anciūnuose, Virvyčiuose ar Kernavėje gatvių pavadinimai bus rašomi lenkiškai?

Kone prieš kelis dešimtmečius įsteigus vienmandatę Širvintų-Vilniaus rinkimų apygardą, nemaža dalis rajono gyventojų neteko galimybės išsirinkti sau tinkantį Seimo narį, kadangi šias politinės kovos svarstykles visada nusverdavo Vilniaus rajone kompaktiškai gyvenanti gausesnė lenkų tautinė rinkėjų grupė. Taip net tris kadencijas, 1992-2004 metais, rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėdavo Lietuvos lenkų sąjungos, paskui – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Gabriel Jan Mincevič. 2004-aisiais jį Seime pakeitė Leokadija Počikovska, o nuo 2008-ųjų šioje apygardoje buvo išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Michal Mackevič.

Išrinkti daugiausia savo tautiečių atiduotais balsais, šie Seimo nariai retai rodydavo akis Širvintų rajone, nebent paviešėdavo pas savo tautiečius Jauniūnų seniūnijoje, kur per rinkimus sulaukdavo tautinio palaikymo. Kadangi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai laikėsi savo tautinės mažumos interesų tenkinimo programos, lietuvių tautiniai ir kultūriniai lūkesčiai jiems buvo jei ne nepriimtini, tai tikrai antraeiliai. Suvokdami tai, nemažai Širvintų rajono gyventojų apskritai vangiai dalyvaudavo Seimo rinkimuose, kadangi nematė galimybės, kad jų pasirinktas kandidatas gali turėti kokių nors galimybių patekti į Seimą.

Lenkų atstovė palaikymo nesulaukė net 8 rajono apylinkėse

Po 2012 metų Seimo rinkimų pirmojo turo atrodė, kad situacija gali pasikeisti. Nors Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguota Rita Tamašunienė ir šįkart laimėjo pirmajame vienmandatės apygardos ture, jos persvara prieš kitus oponentus nebuvo tokia įtikinama. Surinkusi 31,5 proc. balsų, lenkų kandidatė tik dešimčia procentų lenkė antroje vietoje likusią Darbo partijos atstovę Živilę Pinskuvienę (20,36 proc. balsų). Šmėkštelėjo viltis, kad šįkart lietuviškajai Širvintų-Vilniaus apygardos rinkėjų daliai gali pasisekti „numušti“ lenkiškąją kortą ir po dvidešimties metų turėti savo išsirinktą atstovą Seime. Juo labiau, kad tas galimas Seimo narys – nemažo rajono gyventojų palaikymo sulaukusi Širvintų rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė. Viltasi, kad rajono politinės jėgos susivienys ir išnaudos istorinę galimybę, antrajame ture palaikydami saviškę, kuri ne tik atstovautų savam rajonui Seime, bet ir, esant reikalui, galėtų ginti daugumos rajono gyventojų interesus.

Tačiau jau nuo pirmųjų dienų, paskelbus pirmojo rinkimų turo rezultatus, daugelis valdžioje esančių rajono politikų užėmė keistą poziciją, atvirai žemindami ir peikdami savo tarybos narę. Tam buvo pasitelkta neaišku kokių politinių jėgų finansuojama tiek tradicinė, tiek interneto žiniasklaida, nevengta išsišokimų prieš Darbo partiją nukreiptose televizijų laidose.

Pirmajame vienmandatės apygardos rinkimų ture Rita Tamašunienė Širvintų rajone surinko septynis kartus mažiau balsų už Živilę Pinskuvienę. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatė iš apygardoje gautų 7780 balsų Širvintų rajone tegavo 461 balsą, kurių didesnė dalis (282) buvo atiduoti lenkiškosiose Medžiukų ir Šiaulių apylinkėse. Taigi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatė Širvintų rajone gavo tik kas septynioliktą apygardoje gautą balsą.

Tuo tarpu už Živilę Pinskuvienę Širvintų rajono rinkėjai pirmajame ture vienmandatėje apygardoje atidavė 3358 balsus. Tai sudarė daugiau kaip pusę iš apygardoje jos gautų 5308 balsų. Išskyrus Medžiukus ir Šiaulius, Darbo partijos atstovė aiškia, o kai kur – triuškinama, persvara nugalėjo visose kitose rajono apylinkėse. Rita Tamašunienė net 8 rajono apylinkėse (Virvyčių, Kernavės, Alekniškio, Družų, Motiejūnų, Anciūnų, Kiauklių ir Viesų) negavo nė vieno balso!

Akivaizdu, kad per pirmąjį turą rajono gyventojai pasakė aišku NE siaurai orientuotoms lenkų tautinės mažumos ambicijoms. Jei į antrąjį rinkimų turą patekusi Živilė Pinskuvienė kai kuriems rajono rinkėjams dėl kurių nors priežasčių buvo nepriimtina, logiškiau buvo manyti, kad balsuosiantys lietuviai greičiau išbrauks abi pavardes, bet jokiu būdu neparems lenkų atstovės.

Neapsieita be „dirigentų“?

Antrajame rinkimų ture Širvintų rajone Živilė Pinskuvienė savo politinei oponentei vėl nusileido tik lenkiškose Šiaulių ir Medžiukų balsavimo apylinkėse, o kitur pasiekė pergales. Tačiau kai kurie rajono rinkimų apylinkėse suskaičiuoti balsavimo rezultatai tapo įspėjamuoju signalu patriotiškai nusiteikusioms jėgoms. Pasigirdo įtarimų, kad šįkart daug kur rinkėjų valiai dirigavo nematoma ranka.

Išskyrus dvi paminėtas lenkiškąsias balsavimo apylinkes, Širvintų rajono gyventojai vėl aktyviai palaikė Živilę Pinskuvienę, už ją atidavę 2959 iš apygardoje kandidatės surinktų 6029 balsų, taigi – beveik pusę. Antrajame ture Ritos Tamašunienės pergalę lėmė didesnis palaikymas visoje apygardoje, pirmiausia – daugiau rinkėjų turinčiame Vilniaus rajone. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguota politikė apygardoje iš viso surinko 9245 balsus, iš kurių kas septintas (iš viso – 1293) buvo atiduoti Širvintų rajone.

Kas lėmė, kad antrajame ture lenkų kandidatė iš rajono rinkėjų surinko beveik tris kartus daugiau balsų, nei pirmajame? Kodėl rajono rinkėjų palaikymas buvo svaresnis, nei pirmajame ture?

Šįkart nebuvo nė vienos rajono apylinkės, kurioje rinkėjai nebūtų palaikę lenkų atstovės. Prieš dvi savaites griežtą NE lenkų politinėms vertybėms pasakę ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatei „riestainio skylę“ į balsavimo urną įmetę Virvyčių rinkėjai spalio 27-ąją Ritai Tamašunienei atidavė net 30, Kernavės – 22, Alekniškio – 10, Družų – 22, Motiejūnų – 12, Anciūnų – 33, Kiauklių – 23, o Viesų – 4 balsus.

Negalima nespastebėti ir to, kaip veidu į purvą puolė tradiciškai dešiniosioms, taigi – lietuviškosioms tautinėms jėgoms rajone atstovaujantys čiobiškiečiai. Pirmajame ture Čiobiškio apylinkės rinkėjai Ritai Tamašunienei atidavė vos 3 balsus (1,17 proc.). Tačiau antrajame ture Čiobiškyje už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politinę programą balsavo jau 30,47 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o Virvyčių rinkėjai, Ritai Tamašunienei atidavę 33,71 proc. balsų, net aplenkė istoriškai prolenkiškai nusiteikusius bartkuškiečius (32,59 proc.)! Jei kas Čiobiškio seniūnijoje tam iš tiesų „dirigavo“, tas tikrai nusipelnė pačių karščiausių lenkų politikų aplodismentų.

Bartkuškiečius pranoko ir didelę meilę lenkų idėjoms pademonstravę kiaukliškiai – šioje apylinkėje už Ritą Tamašunienę balsavo net 34,33 proc. rinkėjų.

Nenustebsime, jei, remiantis šiais balsavimo rezultatais, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime netrukus pradės reikalauti, kad Kernavėje, Virvyčiuose ar Anciūnuose gatvių pavadinimai būtų rašomi ir lenkiškai. Tam argumentų jie gavo pakankamai.

Už ką dažniausiai balsuota iš anksto?

Po pirmojo rinkimų turo „prisijaukintoje“ žiniasklaidoje rajono valdantieji nedviprasmiškai leido suprasti, kad Živilės Pinskuvienės pergalę rinkimuose ir Seimo nario kėdę daugiamandatėje apygardoje lėmė neva papirktieji balsuotojai, tariamai būriais traukę ar vežti išankstinio balsavimo dienomis.

Tačiau rinkimų rezultatai leidžia manyti, kad ši „papirkinėjimo atpažinimo logika“ smarkiai susuko galveles jasiukevičiams, jozoniams ar pakalniams – kritikos strėles buvo paleistos visai ne tuo adresu!

Balsavimų duomenimis, pirmajame ture už Živilę Pinskuvienę savo balsus atidavė 17,4 proc., o antrajame – 23,1 proc. balsavusiųjų paštu. Tuo tarpu Ritą Tamašunienę palaikę rinkėjai sumušė rajono rekordus, pirmajame ture paštu už šią kandidatę atidavę 22,1 proc., o antrajame – net 27,7 proc. balsų.

Šis apčiuopiamas skirtumas išlieka ir suskaičiavus balsavimo paštu rezultatus visoje Širvintų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje: antrajame ture už Živilę Pinskuvienę iš anksto buvo atiduota 17 proc., o už Ritą Tamašunienę – 22,6 proc. balsų.

Jei valdantiesiems vis dar vaidenasi, kad paštu savo valią išreiškiantys rinkėjai yra papirkti „už bambalį ar dešimtinę“, galbūt galima pirštu parodyti ir į Ritą Tamašunienę?..

Rajono valdantieji – politinių autsaiderių dugne

Visoje šioje istorijoje įdomu ir tai, kaip rinkimuose sekėsi Živilės Pinskuvienės politiniams oponentams rajono taryboje. Du jų – staiga „zuokininku“ prabudęs „tvarkietis“ Alfredas Astikas ir liberalcentristu atgimęs Kęstutis Pakalnis – savo kandidatūras buvo iškėlę ir vienmandatėje apygardoje.

Lyginant šiuos du oponentus, galima teigti, kad Alfredas Astikas patyrė didžiausią politinį nuopolį, per kelerius metus ne tik išbarstęs turėtas pozicijas rinkimuose į rajono tarybą, bet ir rajone nesulaukęs jokio apčiuopiamo palaikymo per šiuos Seimo rinkimus. Nors daugiausia balsų (136) šis politikos persimetėlis gavo Širvintų miesto I. Šeiniaus rinkimų apylinkėje, tai sudarė vos 4,19 proc. visų šioje apylinkėje už kandidatus atiduotų balsų. Apskritai Širvintų rajone Alfredą Astiką palaikė vos 345 rinkėjai. Jei ne už šį tarybos narį dar balsavę 490 rinkėjų Vilniaus rajone, Alfredas Astikas būtų patyręs visišką fiasko.

Reikia manyti, po pirmojo turo nebuvo džiugios ir Kęstučio Pakalnio nuotaikos. Nemažas politines ambicijas deklaravęs dar vienas politikos išverstakailis rajone gavo 757 balsus (iš jų 16,4 proc. – paštu), tačiau irgi buvo tolokai nuo lyderių dvejeto. Nors šis politikuotojas kiek daugiau balsų sukrapštė tik Širvintų mieste, taip pat Kernavės, Družų ir Kiauklių rinkimų apylinkėse, bet šie „gelbėjimosi ratai“ ir jam neleido pakilti iš politinių autsaiderių dugno.

Kęstutis D.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top