Balandžio 1-ąją prasidėjo paraiškų asbestinių stogų dangų keitimui priėmimas, kuris truks iki gegužės 31-osios. Pagal startuosiančią „Asbesto šalinimo programą 2019“ remiamas kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui, visos asbestinės stogo dangos pakeitimas. Paramos gali kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų kaimo gyventojai. Paraišką gali teikti ir tie pareiškėjai, kurie yra nebaigę įgyvendinti projekto pagal kitas KPP priemones, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
Parama kaimo gyventojams
Asbesto šalinimo programoje gali dalyvauti asmenys, kurie iki paramos paraiškos pateikimo kaimo vietovėje nepertraukiamai vykdė profesinę, ekonominę veiklą, yra nepertraukiamai deklaravę gyvenamąją vietą. Tiesa, yra viena išimtis – parama projektui neteikiama, jeigu jo įgyvendinimo vieta yra sodo bendrija. Svarbu atminti ir tai, kad didžiausia galima galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 2000 eurų su PVM, o paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pagal programą paraiškos teikėjui kompensuojamos visos asbestinių atliekų trasportavimo ir šalinimo paslaugų išlaidos, tačiau taikoma 30 proc. paklaida, kurios perviršis nėra kompensuojamas.
Kaip yra teigę „Širvintų krašto“ skaitytojai, dalyvavę ankstesniais metais analogiškose programose, didžiausia problema, su kuria jie susidūrė, buvo senos asbestinės dangos utilizavimas. Kadangi asbestas yra įtrauktas į Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą, keliama įvairių asbesto atliekų utilizavimo reikalavimų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo pertekliniai. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Kokia tai pavojinga medžiaga rodo faktas, jog dar 1976 metais asbestas buvo įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Nuo 2005 metų Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta.
Asbesto atliekų Šniponyse nepriduosite
Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių.
Na o norintys saugiai pašalinti, sakykime, asbesto turinčius senus šiferio lapus, sužino, kad asbesto turinčios atliekos turi būti surinktos atskirai ir nesumaišytos su kitomis atliekomis; šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti apsukti plastikine pakavimo plėvele; smulkus šiferio laužas turi būti supakuotas į dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kitą sandarią plastikinę tarą ir sudėtas ant padėklų (palečių) bei apsuktas plastikine pakavimo plėvele, kad sąvartyne esanti technika galėtų iškrauti krovinį; supakuotos asbesto turinčios atliekos turi būti ženklinamos Pavojingų atliekų ženklinimo etikete pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.
Su asbesto šalinimu ir iš to kylančiomis problemomis susiduria ne tik tie, kurie dalyvauja stogų keitimo programoje. Ko gero, beveik kiekvienoje sodyboje galima rasti ne vieną šiferio lapą, kuris panaudojamas ūkio reikalais. Nedidelė retenybė yra ir seno šiferio lapo nuolaužos. Iš seno įpročio į jas nekreipiama dėmesio, bandoma susmulkinti ir pašalinti su įvairiu statybiniu laužu, o dažnas vyresnio amžiaus žmogus pamena „nekaltą“ vaikystės pramogą, kai liepsnojančiame lauže su deginamomis šiukšlėmis būdavo sprogdinami šiferio gabalai.
Prieš kelias dienas į redakciją paskambino skaitytoja iš Viršuliškių ir paiteiravo, kur rajono gyventojai gali priduoti turimas asbesto atliekas? Pirma mintis, intuityviai šovusi galvon, buvo noras pasiūlyti nuvykti į Šniponių kaime esančią Vilnaius apskrities atliekų tvarkymo centro aikštelę, juk čia nemokamai priimamos ir pavojingosios atliekos. Tačiau susigriebėme, kad Vilniaus apskrityje šiferis nuo seno kažkodėl tarp tokių atliekų nepatenka. Ir tikrai: į Šniponis galite atvežti ir nemokamai priduoti pavojingoms medžiagoms priskiriamus klijus, dervas, dažus ir lakus, tirpiklius, rašalą, hidraulinę, variklio ir pavarų dėžės tepalinę alyvą, stabdžių skystį, aušinimo skystį, kuro ir tepalų filtrus, pavojingų medžiagų likučiais užterštas pakuotes, tepaluotas šluostes ir drabužius, net gyvsidabrio turinčias atliekas, o štai asbesto turinčias medžiagas – šiukštu. Vilniaus regione tokias atliekas tavrko ir priima tik Vilniuje esančios dvi įmonės – UAB „Toksika“ ir UAB „Žalvaris“. Apie nemokamą paslaugą neverta net kalbėti. Štai Vilniuje, Kuro g. 15 įsikūrusiai „Toksikai“ už kilogramą asbesto turinčių atliekų reikės sumokėti 21 ct (210 Eur už toną), o Geologų g. 4 veikiančiam „Žalvariui“ – net 35 ct už kilogramą (350 Eur už toną). Šie įkainiai taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Kitur galima priduoti nemokamai
O ar galėtų šie tvarkytojai asbesto atliekas priimti nemokamai? Galėtų, kadangi kituose šalies regionuose, jei tikėti asbestinių stogų programos populiarinimui skirtu interneto tinklalapiu asbestuine.lt, tokia paslauga realiai teikiama. Tiesa, tik fiziniams asmenims, tačiau šiuo atveju būtent apie tai ir kalbame. Kaip nurodoma, Kauno regiono rajonuose veikia 11 atliekų priėmimo aikštelių, kuriose fiziniai asmenys nemokamai gali priduoti iki 10 šiferio lapų. Iki 100 kg asbesto atliekų 4 aikštelėse gali nemokamai priduoti Tauragės regiono gyventojai. Iki 200 kg tokių atliekų gali nemokamai atiduoti Šiaulių (veikia 8 aikštelės), Telšių (4 aikštelės) ir Utenos (6 aikštelės) regionų gyventojai, o Panevėžio regione veikiančiose 8 aikštelėse gyventojai gali priduoti net 300 kg asbesto atliekų.
Tai kodėl tada Vilniaus regiono gyventojams ši paslauga mokama? Galima būtų paironizuoti, kad todėl, jog Vilniaus regionas pagal gyventojams mokamus atlyginimus smarkiai išsiskiria visoje šalyje. Jei žmonės čia uždirba daugiau, išeina, kad jie gali susimokėti už tokių atliekų šalinimą. Tik ką daryti tiems, kurie nepatenka tarp sostinės turčių? Gal nuvežti į artimiausią aikštelę kitame regione, pavyzdžiui, – Kaišiadoryse, Jonavoje ar Molėtuose? Deja, „plano-chuligano“, kaip yra panašias išeitis pakrikštijęs premjeras Saulius Skvernelis, įgyvendinti nepavyks. Paskambinus į Molėtuose veikiančią atliekų surinkimo aikštelę mus patikino, kad asbesto turinčias atliekas priima tik iš Molėtų rajono gyventojų. Nebent rastumėt kokį giminaitį ar pažįstamą, kurio vardu tai padarytumėt…
Dotacija išmestoms atliekoms sutvarkyti
Beje, pernai birželį aplinkos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino atliekų tvarkymo dotacijas, skirtas asbesto turinčių atliekų surinkimui pagal 25 savivaldybes. Į tą sąrašą įtrauktam Širvintų rajonui buvo numatyta 53 t asbesto turinčių atliekų norma, o dotacijai skirta kiek daugiau nei 9,2 tūkst. eurų. Beje, labai panašų kiekį (po 50 tonų) planuota sutvarkyti Telšių, Mažeikių, Prienų rajonuose.
Kaip „Širvintų kraštą“ informavo Savivaldybė, rajone buvo surinkta ir paruošta išvežti nustatytą kiekį, 53 tonas, asbesto atliekų. Šių atliekų surinkimui apvažiavimo būdu, transportavimui ir saugiam šalinimui ir skirta ankstesnių metų dotacija – 9238 Eur, taip pat šiais metais papildomai bus skiriama lėšų iš rajono biudžeto.
Pažymėtina, kad kalbama apie asbesto atliekas, kuriomis nemokamai pasirūpinama, kai nenustatomas jų šeimininkas. Rajono gyventojai turimas asbesto atliekas gali priduoti už nustatytą mokestį jau minėtoms UAB „Toksika“ ir UAB „Žalvaris“.
Šįmet Aplinkos ministerija tam tikslui vėl skyrė lėšų, bet, kaip informavo Savivaldybė, tiems, kam ankstesniais metais jų nebuvo skirta. Taigi Širvintų rajono savivaldybei papildoma dotacija nebuvo skirta.
Čia būtų galima ir baigti, jei ne įdomi žemaičių patirtis. Kaip praėjusį mėnesį skelbė Skuodo rajono savivaldybė, pernai ji iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo gavo beveik 8 tūkst. eurų dotaciją, kuri skirta savivaldybės teritorijoje iš esamų visuomeninės paskirties ir individualių gyventojų pastatų surinkti 60 tonų asbesto atliekų, jas transportuoti bei saugiai pašalinti regioniniame sąvartyne. Skuodo rajono gyventojai, kurie norėjo pasinaudoti šia paslauga, registravosi gyvenamosios vietos seniūnijose ir pateikė preliminarų asbesto kiekį. Taip iš 62 objektų buvo užregistruotos 83 asbesto atliekų tonos. Daugiausia kreipėsi fiziniai asmenys ir tik trys prašymai buvo gauti iš visuomeninės paskirties pastatų savininkų. Už gautą dotaciją buvo išvežta 60 tonų asbesto atliekų, tačiau 23 tonos atliekų liko neišvežtos. Joms išvežti šįmet skirta papildoma maždaug 3 tūkst. eurų dotacija, bet dar teks prisidėti ir savivaldybei.
Skuodiškiai iš Aplinkos ministerijos gavo kvietimą teikti naują paraišką asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimui apvažiavimo būdu, transportavimui ir saugiam šalinimui. Paraiška turėjo būti pateikta iki šios savaitės pirmadienio. Savivaldybėms ketinama išdalinti apie 430 tūkst. eurų. Skuodo rajono savivaldybė kartu su seniūnais apklausė gyventojus, kad galėtų išsiaiškinti, koks būtų asbesto turinčių gaminių atliekų išvežimo poreikis į asbesto šalinimo įrenginius. Atsižvelgiant į tai žadėta spręsti dėl paraiškos pateikimo.
Gintaras Bielskis
