e–kinas.lt nuotr.
Tądien 1959 metais Stokholmo vakariniame priemiestyje Brommoje, Švedijoje, mirė Šeiniūnuose gimęs Lietuvos diplomatas, žurnalistas, redaktorius Ignas Šeinius, tikroji pavardė Jurkūnas. Bromoje nuo 1936–ųjų veikia vienas didžiausių Švedijos oro uostų.
Rašytojas mirė eidamas 70–uosius metus.
Lietuvos skaitytojui Ignas Šeinius buvo žinomas nuo 1910 metų, kai „Vilties“ dienraštyje pasirodė jo trumpi feljetonai. O štai Švedijoje, kur Jurkūnas pirmąkart atvyko dar 1916 metais rūpintis nukentėjusių nuo karo reikalais ir su pertraukomis praleido didesnę dalį savo gyvenimo, jis kaip rašytojas išgarsėjo 1940 metais, kai per šešias savaites parašė ir išleido grožinės memuaristikos kūrinį „Raudonasis tvanas“. Švedijos skaitytojus imponavo knyga apie sovietų įvykdytą Lietuvos okupaciją. Stepas Zobarskas įvade rašo, kad vos spėjęs atsikvėpti, Šeinius vėl griebiasi savo ginklo – plunksnos ir švediškai parašo „Raudonąjį tvaną“, kuris sukelia švedų spaudos ir skaitytojų nepaprastą susidomėjimą. Švedijoje ji susilaukė net trijų leidimų, 1941–aisiais buvo išleista danų, po metų – suomių kalbomis. „Suomijos vyriausybės pakviestas, autorius važinėja su paskaitomis po visą Suomiją, kur, pasak suomių propagandos ministerio, „Šeiniaus veikalas čia, Šiaurės Europoje, turėjo ne mažiau reikšmės kaip visa armija kariuomenės“, – teigia Rašytojų rinkinių tyrinėjimo skyriaus muziejininkė Nijolė Raižytė.
Lietuviškai pirmąkart knyga išleista Niujorke 1953 m. Kūrinį į gimtąją kalbą iš švedų išvertė pats autorius.
„Raudonasis tvanas“ – knyga, iš kurios puslapių pasaulis išgirdo Širvintų vardą. Nors įvykiams mūsų kraštuose šioje knygoje neskirta daug dėmesio, rašytojas abejingas gimtinei neliko. Per Širvintas jis 1939 metais keliavo į Lietuvai perduotą Vilnių, per Širvintas jis grįžo į Kauną, kai 1940–ųjų birželį Lietuvą lyg raudonas tvanas užplūdo sovietinė kariuomenė. Rašė Ignas Šeinius apie tai, ką pats matė ir puikiai suprato.
Tarpukariu Šeinius kurį laiką gyveno Lietuvoje, darbavosi spaudoje, redagavo „Lietuvos aidą“, taip pat buvo verslininkas. Pasakojama, kad nemažai uždirbdavo iš švediškų degtukų monopolio, net buvo pravardžiuojamas „Degtukų karaliumi“.
1930 metais Lietuvos Vyriausybė ir Švedijos degtukų akcinė bendrovė „Svenska Tändsticks Aktiebolaget“ pasirašė sutartį, pagal kurią švedai Lietuvai suteikė 6 mln. JAV aukso dolerių paskolą su 6 proc. metinėmis palūkanomis ir įsipareigojo pastatyti popieriaus fabriką. Už tai valstybė jiems 35 metų laikotarpiui perleido degtukų ir jų šiaudelių gamybos bei didmeninės prekybos monopolį. Tai reiškė, jog švedams buvo leista perimti 6 Lietuvoje veikusias degtukų gamybos įmones. Už šalies viduje parduotus degtukus įmonė įsipareigojo valstybei mokėti 1,5 mln. Lt akcizo per metus. Sutartyje taip pat buvo numatyta didmeninė vienos degtukų dėžutės kaina – 10 centų. Maždaug tiek kainavo 1 litras pieno arba 2–3 kg bulvių.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
