Prieš 35 metus, 1990 metų vasario 24 dieną Lietuvoje vyko 12-tojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos (AT) rinkimai. Jie į istoriją įėjo ne tik kaip pirmieji daugiapartiniai rinkimai per sovietinę okupaciją. Būtent išrinkti AT nariai 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
Rinkimai iš kelių kandidatų buvo naujovė ir Širvintų 117-oje rinkimų apygardoje, kurą sudarė 22 rinkimų apylinkės. Kaip ir kitur, taip ir pas mus kova turėjo vykti tarp senosios valdžios ir Sąjūdžio remiamų kandidatų.
Nuo Sąjūdžio kandidatu į AT buvo iškeltas širvintiškis gydytojas Antanas Urbonas, dėl šios teisės nurungęs Viktorą Alekną. 38 metų nepartinis Antanas Urbonas buvo vietos sąjūdininkų tarybos pirmininkas, be to, jaunesnis už savo kolegą, kuriam 1990-ųjų kovą turėjo sueiti 75-eri. Buvęs tremtinys, pedagogas kvietė juo pasitikėti sakydamas, jog patekimas į AT būtų jo „gyvenimo gulbės giesmė“. Tačiau slaptu balsavimu sąjūdininkai kandidatu išrinko mediką Urboną.
Niekas neabejojo, kad dar Naujųjų išvakarėse Žemdirbių tarybos iškeltas Žemės ūkio valdybos viršininkas Antanas Mikalajūnas yra šiaudą graibančios sistemos remiamas kandidatas, nors savo programoje ir palaikė būsimą nepriklausomybės atkūrimą.
46-erių metų Lietuvos komunistų partijos narį daugiausia rėmė ar deklaravo remiantys kolūkiečiai, tą turėjo atspindėti vietos laikraštyje spausdintų kandidatą palaikantys straipsniai, pasirašyti kolūkių pirmininkų.
Antanas Urbonas buvo nepriklausomas kandidatas, savo programoje irgi deklaravęs siekį paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. Abu jie, nors ir žinomi bendruomenėje, vis dėlto stokojo charizmos, tad pasakyti, kuris jų būtų favoritas buvę sudėtinga. Galimai dėl to ir labai netikėtai atsirado trečiasis kandidatas – tuo metu didelio populiarumo radijo eteryje įgavęs žurnalistas Benediktas Rupeika. Jis iš esmės irgi buvo partijos ir vykdomosios valdžios struktūrų remiamas kandidatas, į Širvintas nuleistas tarsi parašiutu. Rupeiką kandidatu į AT formaliai iškėlė Žemės ūkio profsąjungos rajono įgaliotinių taryba ir „Širvintos“ kolūkis.
Ko gero, arčiau tiesos būtų tai, kad Rupeika kandidu buvo iškeltas daugiau dėl to, kad nelaimėtų sąjūdininkas Urbonas. Benediktas Rupeika buvo žinomas dėl LKP CK leidyklos išleisto rinkinio, kuriame buvo publikuojami 1989 metais Lietuvos TSR komunistų vado Algirdo Brazausko duoti interviu Lietuvos radijui. Todėl kaip visos partijos vado piarintojas Rupeika buvo tinkamas valdžios struktūroms. O ir kitų pažiūrų žmonėms priimtinas – 1989-aisiais pelnęs Atgimimo laikų metų žurnalisto titulą laikraščio „Gimtasis kraštas“ apklausoje.
Į rinkimus Širvintų rajone atėjo 12 916 rinkėjų. Aktyvumas siekė 81,68 proc. – 10 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje. 45 metų Benas Vilmantas Rupeika gavo 9487 balsus (73,5 proc.) ir nesunkiai įveikė savo konkurentus. Jų rezultatai parodė buvus judviejų apylyges galimybes: už Antaną Mikalajūną balsavo 1686 (13,1 proc), už Antaną Urboną – 1429 (11,1 proc.) rinkėjai.
Nors rinkėjams alternatyvaus balsavimo biuleteniai buvo naujovė, mūsų apygardoje tik 166 biuleteniai buvo pripažinti negaliojantys.
Taip Benas Rupeika, o ne kuris nors iš širvintiškių tapo Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto signataru.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
